Pasak Susisiekimo ministerijos, dabartinė oro uosto kilimo ir tūpimo tako, riedėjimo takų ir perono danga yra pažeista ir kelia grėsmę skrydžių saugai, todėl rekonstrukcija būtina. Tačiau bendrovė Lietuvos oro uostai dėl koronaviruso krizės ir sumažėjusių pajamų pati negali finansuoti projekto.
Susisiekimo ir Finansų ministerija svarstė dvi galimybes – didinti įmonės kapitalą ir suteikti valstybės garantiją, tačiau susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus teigimu, abi jos nėra tinkamos.
„Pirmoji alternatyva, kuri numato Lietuvos oro uostų kapitalo didinimą valstybės biudžeto lėšomis, yra netinkama ir finansinė injekcija negalima pagal įstatymų nuostatas, antroji alternatyva – valstybės garantijų suteikimas nesuteiktų galimybės įmonei disponuoti papildomomis lėšomis, kurių reikėtų 75 proc. nustatytos sumos“, – pasitarime sakė J. Narkevičius.
Pasak jo, valstybės pagalbą notifikavus Europos Komisijai preliminariai projektas galėtų gauti 75 proc. valstybės finansavimą, todėl jų siūloma rasti biudžete.
Šiuo metu vyksta rangovo konkursas, o sutartį planuojama pasirašyti 2021 metų kovą. Darbus užbaigti numatoma iki kitų metų pabaigos. Dėl to kitąmet rugsėjį-spalį oro uostas neveiks.
Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo takas pastarąjį kartą rekonstruotas 2007 metais, o peronas – 1996-1997 metais.