Aplinkos projektų valdymo agentūroje (APVA) iki praėjusio pirmadienio virė darbymetis – tuomet išseko lėšos, skirtos kompensacijoms už taršaus automobilio sunaikinimą ir naujo paspirtuko, dviračio, viešojo transporto bilieto ar pan. pirkimą.

Vien šia parama parama pasinaudojo daugiau nei 9000 pareiškėjų, išnaudoti skirti visi 8 mln. eurų. Rugsėjo pabaigoje skirtų papildomų 3 mln. eurų pakako vos mėnesiui.

Ką nusipirko senus automobilius atidavę gyventojai:

12366 vnt. paprastų dviračių ir elektrinių paspirtukų atsiėjo kone 5 mln. eurų.

443 vnt. elektrinių dviračių – 268,8 tūkst. eurų.

138 elektriniai mopedai ir motociklai – 135 tūkst. eurų.

178 metiniai viešojo transporto bilietai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kainavo kone 50 tūkst. eurų, duomenis pateikė APVA.

Elektrinis paspirtukas
Foto: Shutterstock

Vangiau gyventojai naudojasi kita priemone, skirta mažiau taršiems automobiliams įsigyti – čia likę daugiau nei pusė skirtų lėšų, o kvietimas galioja iki gruodžio 1 d.

Gyventojai, utilizavę seną automobilį ir panaudodami po 1000 eurų kompensaciją, įsigijo apie 1580 benzinu varomų automobilių, apie 430 hibridinių (benzinas/elektra) ir 40 elektromobilių.

Mano, kad supirkėjai išpuiko – šie teigia priešingai

Už metalo laužą dalijami valstybės pinigai džiugina ne visus.

„Seniau priduodamas automobilį į automobilių išrinkimo vietas galėjai gaut nuo 50 iki 400 eurų, dabar ši kaina pasikeitė į 0“, – pastebėjo „Delfi“ skaitytojas Rimvydas.

Jis įsitikinęs, kad tą lėmė būtent APVA dalijama 1000 eurų parama.

Automobilius utilizuojančių įmonių atstovai patvirtina, kad dabar aukštos kainos tikėtis neverta, bet taip yra ne dėl subsidijų.

„Mes mokame, bet yra tokių įmonių, kurios nemoka nieko. Na, bet įsivaizduokite, kas yra automobilio utilizavimas: reikia padangas utilizuoti, visą saloną, plastiką išimti ir utilizuoti, tepalus reikia išleisti ir utilizuoti, – visa tai yra rankinis darbas, už visa tai reikia sumokėti. Vien padangų utilizavimas nuo 100 eurų kainuoja. Reikia viską nuvežti. Padangas, kad nuluptum, reikia statyti ant staklių, kurios numauna nuo ratlankio. Viskas kainuoja, ir mes negalime daugiau nei 50-60 eurų už automobilį mokėti“, – paaiškina UAB „KG Meta“ komercijos vadovas Valdemaras Januševskis.

Foto: Corbis

Jis paaiškina, kad perdirbėjas pajamas atgauna už parduotą metalą.

„Skardos kaina, jau perdirbtos, švarios – maždaug 150 eurų už toną. Automobilis, jei jis sveria 1,2-1,3 tonos, tai atmetus gumas, plastikus, sėdynes, stiklus, viską, lieka 800-900 kg. Viską reikia skaičiuoti. Yra įmonių, kurios nemokamai priima utilizuoti, nes čia yra brangu“, – sako V. Januševskis.

Jis patikina, kad kainos niekaip nesusijusios su 1000 eurų APVA dalijama parama už utilizuojamą automobilį. Vyras patikino, kad kai kurių automobilių apskritai nenorima priimti, nes ardyti neapsimoka.

Pasiskambinus į automobilių dalimis prekiaujančią UAB „Laurimetą“, atstovas taipogi tikino, kad kainos priklauso nuo metalų kainų.

„Mes mokame pagal metalo laužo kainas. Tiksliai negaliu pasakyti, nes kiekvieną dieną metalo laužo kainos keičiasi. Buvo ir 100, ir 120-130 eurų, nusileidžia, čia nepastovus dalykas. Minusuojasi 20 proc. stiklai, plastmasės, nes už jas reikia utilizutoi, išvežti ir mokėti pinigus“, – kalbėjo „Laurimetos“ atstovas.

Tokios tendencijos neįžvelgė ir APVA, tačiau pripažino, kad to ir nevertino.

Pinigai
Foto: Shutterstock

Baigėsi pinigai – nebeatvaro automobilių

„Laurimetos“ atstovas patvirtina, kad kol galiojo parama, utilizuojamų automobilių srautas buvo padidėjęs, ypač praėjusiais mėnesiais.

„KG Meta“ bendrovės atstovas V. Januševskis pripažįsta, kad pasibaigusios valstybės subsidijos pakoregavo automobilių savininkų elgesį.

„Anksčiau žmonių buvo padaugėję, bet dabar iškart, kai pinigai baigėsi, matosi, kad žmonės iškart ir nustojo. Matyt, lauks. Dabar sustojo visas pridavimas, žmonės laukia gal kažko. Iškart, staiga. Jei buvo skambučių, tai dabar staiga viskas nukrito, jokių automobilių, jokių pridavimų nėra“, – pripažįsta V. Januševskis.

Automobilių laužas
Foto: Įmonės archyvas

Pasak jo, tebegaliojanti 1000 eurų parama naujiems automobiliams nėra tokia patraukli, kad paskatintų žmones pirkti naujus automobilius.

„Lyg ir duoda kompensaciją naujam automobiliui, bet pagal įstatymą automobilio išmetamas CO2 gramais iki tiek yra sumažintas, na kad neįmanoma nupirkti tokio automobilio. Turi būti 130 gramų, bet tokių naujų automobilių nėra. Tad lieka arba hibridas, arba grynai elektrinis automobilis, o žmonės šitų automobilių neįperka. Dėl to visi, kas priduodavo automobilius, keisdavo į paspirtukus ar dviračius“, – sako V. Januševskis.

Jis įsitikinęs, kad ir paspirtukų žmonėms nereikia – veikiau pasinaudoti parama, o tuomet nupirktą daiktą parduoti. Tačiau parama naudojasi praktiškai visi.

„Jei į skelbimų portalus įeisit ir pasižiūrėsit, pamatysit, kiek tų paspirtukų parduodama. Visi, kas pasinaudojo ta parama, niekam tie paspirtukai nereikalingi. Prisiperka dviračių su intencija, kad po to kažkam parduos. Žmonės gal ir norėtų nusipirkti naują automobilį, bet pagal CO2 normą negali. Jei būtų reikalavimas „Euro 6“ – dar būtų suprantama, žmonės pirktų. Kokiems pensininkams apskritai dviračiai ir paspirtukai nereikalingi.“, – vertina V. Januševskis.

Jis patikina, kad būta nesusipratimų, kai žmonės utilizuodavo dar važiuojančius automobilius, nors dar galėjo kelis metus važinėti.

„Buvo klientas, kuris atvažiavęs nusipirko „Nissan“ su mažu, 1,2-1,3 litro varikliu. Labai mažas variklis, bet ir tas nepapuolė. Gal tada turi būti 0,9 litro, su visiškai juokinga kubatūra. (…) Žmonės galvojo, kad čia visiems moka, o po to pradėjo skųstis, kad pridavė gerą automobilį, galėjo dar porą metų važinėti, ir nieko negavo už tai – turėjo paspirtukus ar dviračius pirkt“, – paaiškino V. Januševskis.

Nagevičius: panašu į „įsisavinimą“

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius kiek skeptiška vertina valstybės paramą senų automobilių utilizavimui.

„Man nuo pat pradžių atrodė keista ta ta priemonė. Tai labiau ne taršos mažinimo priemonė, o numirusių automobilių utilizavimo skatinimo priemonė. Visi, kas turėjo griuvenas neišregistruotas, galėjo pasinaudoti ir gauti 1000 eurų. Panašiau į pinigų įsisavinimo priemonę, su taršos mažinimu tai nėra susiję“, – vertino M. Nagevičius.

Martynas Nagevičius
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius vertina pozityviau – duodamas meduolis už gerą elgesį.

„Sulaukė populiarumo – tai yra puiku. Tai ne tik pašalina tas senas transporto priemones iš gatvės, bet ir pravalo senus kiemus, kurie yra užsikimšę nuo nevažiuojančių senų transporto priemonių. Mano nuomone tai yra pliusas“, – sako D. Tracevičius.

Tačiau jis siūlytų taipogi didesnį dėmesį skirti aplinkosaugai.

„Jei klausimas, kaip reikėtų daryti – mano nuomone automobilio taršos mokestis, kai registruoji, turėtų būti aukštesnis“, – teigia D. Tracevičius.

Dėl tęstinumo nėra aišku

APVA atstovė Austėja Jonaitytė nežada, kad esamos programos galėtų galioti ir kitąmet – pirmiausia reikės įvertinti rezultatus.

„Kai baigsis kvietimas, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, Aplinkos ministerija priims sprendimus. Tačiau kol kas konkrečių ketinimų tęsti nėra. Reikia įvertinti, kiek gauta paraiškų. Realiai metų pabaigoje sprendimai bus priimti“, – teigė A.Jonaitytė.

Šiuo metu gyventojai dar gali pasinaudoti 1000 eurų kompensacija ir įsigyti naują mažiau taršų automobilį – ši priemonė baigsis gruodžio 1 d.

Taip pat tebegalioja APVA kvietimas pirkti naują arba naudotą elektromobilį, ir gauti atitinkamai 4000 arba 2000 eurų kompensaciją.

„Pagal šį kvietimą gauta beveik 400 paraiškų, tai nedaug. Elektrombiliai gana brangūs, gal dėl to. Ši priemonė galioja iki vasario 1-os dienos arba tol, kol pakaks lėšų“, – paaiškino J. Jonaitytė.

APVA nurodo, kad galima derinti dvi priemones – pvz., gauti paramą perkant elektromobilį, ir papildomą 1000 eurų gauti utilizavus seną automobilį.