Šis finansavimas apima lėšas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, taip pat privačias investicijas.
Pasak L. Austrupės, praėjusių metų pabaigoje buvo įvertinta, kad šiems tikslams prireiks daugiau nei 9 mlrd. eurų investicijų, tačiau dėl COVID-19 krizės tenka tikėtis kur kas mažiau lėšų, o tai įpareigoja atidžiai išanalizuoti tikslus, įvertinant jų įgyvendinimo finansavimo galimybes.
Ji teigė, jog vadovaujantis vidutinės trukmės biudžeto vizija per ateinančius trejus metus transporto sektorius gali tikėti 390,8 mln. eurų, o per artimiausius septynerius metus – 781 mln. eurų. Susisiekimo ministerija tikisi finansavimo iš kitų paramos mechanizmų.
Europos „žaliuoju susitarimu“ numatyta iki 2050 metų 90 proc. sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį, ir Latvija per ateinančius septynerius metus turėtų stengtis pereiti prie energiją taupančių transporto rūšių bei alternatyvių degalų naudojimo.
Latvija planuoja iki 2030-ųjų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas transporto pramonėje 17 proc., o iki 2023 metų sukurti elektros įkrovimo stotelių tinklą. Taip pat planuojama pritraukti investicijų į uostų plėtrą, į atsinaujinančių energijos išteklių plėtros projektus.