Dėl šio Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) sprendimo antrinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė „LTG Infra“ pateikė skundą teismui.

Susisiekimo ministerija dar gegužę Generalinei prokuratūrai perdavė geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus mazgo elektrifikavimo konkurso audito medžiagą. Ministras Jaroslavas Narkevičius tuomet sakė, kad keli geležinkelių ruožai į vieną projektą buvo apjungti nepagrįstai, todėl konkursas vietoj pusės metų užtruko dvejus metus, o darbų kaina viršijo numatytą 100 mln. eurų.

Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba gegužės 28 dieną atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamosios atsakomybės, o dėl viešojo intereso gynimo medžiagą persiuntė CPVA ir Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), BNS pranešė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

VPT vadovė Jovita Petkuvienė BNS sakė, jog tarnyba vertinimo nepradėjo.

Tuo metu CPVA atstovė Aušra Pocienė pranešė, kad agentūra kol kas įvertino tik paraišką dėl ES paramos Vilniaus mazgo elektrifikavimui ir nustatė viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimą bei pasiūlė Susisiekimo ministerijai 5 proc., arba 2 mln. eurų sumažinti finansavimą. Ministerija jį sumažino nuo 40,9 mln. iki 38,9 mln. eurų.

Pasak A. Pocienės, paraiška likusiai daliai – ruožo Kaišiadorys-Klaipėda elektrifikavimui – dar vertinama.

„LTG Infra“ dėl sumažinto finansavimo vasarą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pasak jo atstovo Audrio Kutrevičiaus, teismas rugsėjį nepriėmė skundo, tačiau vėliau nustatė naują terminą pašalinti trūkumus ir iš naujo spręs, ar jį priimti.

„CPVA sakė, kad mes užkėlėme reikalavimus tiekėjams, todėl tai esą apribojo konkurenciją. Mes pateikėme argumentus, kad konkurencija buvo užtikrinta“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Anot jo, dėl agentūros sprendimo geležinkeliai žalos nepatyrė, nes tą pačią sumą (2 mln. eurų) įmonė gavo kitam projektui.

Europos Komisija visam elektrifikavimo projektui yra skyrusi 200 mln. eurų paramos.

„Lietuvos geležinkeliai“ pernai gruodį J. Narkevičiui leidus pasirašė 363 mln. eurų vertės sutartį su elektrifikavimo konkursą laimėjusia Ispanijos infrastruktūros statybos grupės „Elecnor“ ir inžinerijos įmonės „Instalaciones Inabensa“ konsorciumu „Inabelec“. Jis darbus turi baigti iki 2023 metų pabaigos.

Tuomet J. Narkevičius sakė, kad už neefektyvų konkursą ir pabrangusį projektą atsakingi asmenys turės atsakyti, tačiau „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pakeitimas esą nesvarstomas.

Šiuo metu jau atrinkti penki naujos valdybos nariai, ji bus paskirta gavus teisėsaugos išvadas. Dabartinės valdybos kadencija baigiasi gruodžio viduryje, tačiau nauja gali būti paskirta ir anksčiau, dar dirbant šios kadencijos Vyriausybei.

Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus mazgo elektrifikavimo projektas buvo vilkinamas, daromas spaudimas, kad laiku nepasirašius sutarties su konkurso laimėtojais ispanais kiltų didelė grėsmė prarasti europinį finansavimą.

„Lietuvos geležinkeliai“ sako, kad elektrifikavimo darbai buvo įsigyti 20 proc. pigiau, sprendimas apjungti visus ruožus į vieną projektą buvo teisingas.

Planuojama, kad nuo 2024 metų elektrifikuotais keliais bus pervežama daugiau kaip trys ketvirtadaliai visų geležinkeliais pervežamų krovinių ir du trečdaliai traukinių keleivių.