Nuo liepos 1 dienos įsigaliojusį automobilių registracijos mokestį mokėti tenka už registruojamus lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius, kai jų išmetamo anglies dioksido kiekis viršija 130 gramų kilometrui.

„Per tris mėnesius iš viso surinkta apie 7,9 mln. Eur automobilių registracijos mokesčio“, – informavo „Regitra“.

Tai daugiau nei per visus metus surenkama Nekilnojamojo turto mokesčio, jo šiemet planuojama surinkti 5,4 milijono eurų.

Visas surinktas registracijos mokestis yra iš karto perduodamas į valstybės biudžetą – kiekvieną mėnesį jis yra pervedamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kas septintas mokesčio išvengė

Vos per tris mėnesius, liepą – rugsėjį, įregistruoti 74 tūkstančiai naujų ir naudotų lengvųjų automobilių, iš jų apie 14 proc. –10,5 tūkstančio – nepasiekė 130 gramų ribos. Šių automobilių naujiems šeimininkams mokesčio mokėti neteko.

Tačiau 63,5 tūkst. automobilių, apie 86 procentus, buvo apmokestinti.

„Tarp tų, kuriems mokestis taikytas, didžiausią grupę sudarė automobiliai, kurių nustatytas išmetamas CO2 kiekis buvo nuo 151 iki 160 g/km – tokia tendencija išliko visus tris mėnesius. Į šią grupę patenkančių automobilių registracijos mokestis, priklausomai nuo jų kuro rūšies, siekia 40,5–90 Eur“, – E. Bardauskienė.


Penktadaliu mažiau lengvųjų automobilių

Per tris mėnesius, galiojant naujajam mokesčiui, 20 procentų nukrito lengvųjų automobilių registracijų skaičius. Tačiau naujų automobilių registruota netgi daugiau nei pernai – smarkiai susitraukė naudotų automobilių registracijos.

„Šiais metais mažesniam pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių skaičiui įtakos galėjo turėti visame pasaulyje susidariusi situacija dėl COVID-19 viruso plitimo valdymo“, – vertina „Regitros“ Komunikacijos skyriaus specialistė Emilija Bardauskienė.

Liepos-rugsėjo mėnesiais pirmą kartą Lietuvoje iš viso buvo įregistruota apie 48,6 tūkst. naujų ir naudotų lengvųjų automobilių, kai pernai – 60,7 tūkst. Naujų automobilių dalis per metus išaugo nuo 18 iki 23,5 procento.


Daugėja hibridų, mažėja tradiciniais degalais varomų automobilių

Šiemet atsiradus naujam mokesčiui, per tris mėnesius daugiau nei dvigubai pagausėjo užregistruotų hibridinių automobilių (5,7 tūkst. – šiemet, 2,1 tūkst. – pernai), registruotų elektromobilių skaičius augo nuo 145 iki 385, o įprastų dyzelinių ar benzininių automobilių registracijų sumažėjo 26-28 procentais. Tačiau iškastiniais degalais varomi automobiliai vis dar sudaro liūto dalį visų registracijų: 25,9 tūkst. dyzelių ir 15,7 tūkst. benzininių.

"Audi A3 e-tron" įkraunamas hibridas gali įveikti apie 50 km vien elektra
Foto: Gamintojo nuotr.

„Kalbant apie kuro rūšis, kaip rodo trijų mėnesių statistika, tarp tų lengvųjų automobilių, kurių anglies dioksido kiekis viršija 130 g/km, dominuoja tie, kurie yra varomi dyzelinu (apie 66 proc.) ir benzinu (apie 27 proc.)“, – sako E. Bardauskienė.

Vertinant pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų automobilius, tiek pernai, tiek šiemet tuo pačiu laikotarpiu dominavo dyzeliniai ir benzininiai automobiliai.


Daugiausiai sumokėjo tarpininkai ir nuomos bendrovės

Per tris mėnesius buvo bendrovių, kurios automobilių registracijos mokėjo daugiau nei 100 kartų, o rekordininkė – UAB „Baltijos autonuoma“, sumokėjusi iš viso apie 29 tūkst. eurų už 478 automobilius – vidutiniškai po 61 eurą.

UAB „Baltijos autonuoma“ vadovas Žygimantas Kveselis patikina, kad mokestis iš esmės nepaveikė nei bendrovės veiklos rezultatų, nei klientų.

„Mūsų manymu, šis mokestis yra vienas iš įrankių, skatinančių įsigyti mažiau taršius automobilius. Žinant, kad didelė dalis Europos Sąjungos valstybių narių taiko vienokio ar kitokio pobūdžio automobilių taršos mokesčius, Lietuvoje panašaus mokesčio įvedimas buvo tik laiko klausimas. (…) Mes prekiaujame mažai taršiais automobiliais, tad mokestis nesudaro didelių išlaidų“, – sako Ž. Kveselis.

Antroje vietoje – UAB „Autobrava“, kuri 20 tūkstančių eurų sumokėjo už 191 automobilį (vidutiniškai po 105 eurus už automobilį).

Daugiau nei šimtą registravo ir UAB „Autoeurologica“ – iš viso sumokėjo apie 17 tūkst. Eur už 127 automobilius.

Penketuką užbaigia UAB „BRC finance“ (16,9 tūkst. Eur ir 99 prašymai), bei UAB „Autkeva“ (15,3 tūkst. Eurų ir 87 prašymai).

Hibridų problema lieka – geriau nepirkti su dideliu varikliu

Įstatyme yra numatyta išimtis, jog registracijos mokesčio mokėti nereikia tik elektra varomiems automobiliams, kadangi jie neišmeta anglies dioksido.

Jau skelbta, kad daliai hibridinių automobilių savininkų, kurių dokumentuose nenurodytas išmetamas anglies dioksido kiekis, mokėtina mokesčio suma apskaičiuojama pagal formulę, kurioje neatsižvelgta į tai, kad automobilis varomas ir elektra. Buvo svarstoma formulę keisti, tačiau apie „Delfi“ pasiteiravus „Regitros“, panašu, kad problema kol kas lieka.

„Hibridiniams, įskaitant ir įkraunamiems iš išorės (plug-in) automobiliams anglies dioksido dydis yra apskaičiuojamas ir mokestis taikomas, jei viršijama 130 g/km riba. Taip yra dėl to, jog jie yra varomi ne tik elektra, bet ir kita kuro rūšimi, pavyzdžiui, dyzelinu ar benzinu, o tai reiškia, kad tokiu atveju jie išmeta tam tikrą anglies dioksido kiekį“, – teigia „Regitros“ atstovė.

Anot jos, praktikoje registruojami hibridiniai automobiliai dažnu atveju neviršija 130 g/km ir jiems mokesčio mokėti nereikia.

„Tiksli registracijos mokesčio suma sužinoma tik registruojant automobilį, klientas dar prieš registraciją gali sužinoti preliminarų jo dydį naudojantis specialia skaičiuokle. Todėl prieš įsigyjant automobilį visada patariame iš anksto pasidomėti jo išmetamu CO2 kiekiu ir mokesčio dydžiu“, – sako E. Bardauskienė.

Nagevičius: tai tik pradžia

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius tokį mokestį vadina pirmuoju žingsneliu.

„Reikėtų lyginti su kitomis šalimis, kokią tai sudaro dalį. 8 milijonai eurų – didelis skaičius žmogui, bet tai nėra didelis skaičius biudžetui. Lietuva apskritai visoje ES pasižymi vienais iš mažiausių ekologinių ir energetinių išteklių mokesčių dalimi, skaičiuojant nuo BVP. Yra šalys, kurios lenkia kartais, ypač Skandinavijos šalys ir aplinkui – jos dar labiau ruošiasi didinti tą procentą“, – nenustebo M. Nagevičius.

Pasak jo, daug ES valstybių linksta pertvarkyti mokesčių politiką taip, kad darbo jėgai tektų mažesnis apmokestinimas, tačiau ekologiniai mokesčiai didinami.

Martynas Nagevičius
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

„Tas automobilių registracijos mokestis Lietuvoje yra simbolinis žingsnelis į tą pusę, kad mes pajudėjome, bet skaičiuojant apskritai, tai yra labai nedideli kiekiai, nepasakyčiau, kad jie smarkiai paveikia automobilių pirkėjų elgesį“, – sako M. Nagevičius.

Jis viliasi, kad mokestis ilgainiui didės: „Kai mokestis buvo įvedinėjamas, tai buvo pateikiama kaip pradžia, kad žmonės turi priprasti, o vėliau truputėlį jį didins. Turbūt taip ir turi būti – protinga įvesti mokestį po truputį, o ne iš karto didelį, kad nebūtų psichologinės traumos visuomenei“.

Tačiau to nepatvirtino Aplinkos ministerija – anot jos, šiuo metu jokių mokestinių pakeitimų, susijusių su automobilių registracijos mokesčiu, neplanuojama.