Nutarimo projektą inicijavę Seimo nariai taip pat siūlo Vyriausybei pradėti organizuoti Vilniaus metropoliteno projekto įgyvendinimą.
Dar šių metų balandžio mėnesį parengtame nutarimo projekte, kurį turėtų pristatyti Seimo narys Dainius Kepenis, kalbama apie transporto spūsčių mažinimą ir greitą, saugų, patogų, patikimą viešąjį transportą.
„Projekto realizavimas padidintų Vilniaus, kaip Europos Sąjungos valstybės sostinės, prestižą, pritrauktų didesnį turistų skaičių“, – mano projektą įregistravę Seimo nariai, pritardami Vilniaus gyventojų ir jiems atstovaujančių Seimo narių prašymui valstybės vardu suteikti Vilniaus metropoliteno projektui politinę svarbą.
Nutarimo projekto autoriai pabrėžia investicijų poreikio svarbą ir tai, kad Seime priimtas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas.
Taip pat nutarimo projekte akcentuojama projekto svarba Vilniaus gyventojų civilinės saugos užtikrinimui Astravo atominės elektrinės incidento (avarijos) atveju.
Nutarimo projektas Seimui siūlomas, įvertinant 2019 metų gruodžio mėnesio Europos Komisijos komunikato „Europos žaliasis kursas“ reikalavimus neutralizuoti transporto poveikį klimatui, transporto išmetamų teršalų kiekį iki 2050 m. sumažinti 90 proc.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas abejoja, ar siūlomos projekto nuostatos atitinka Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą.
Seimo teisininkai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jokie teisės aktai nereguliuoja projektų pripažinimo svarbiais valstybei Seimo nutarimu, todėl „manytina, jog tokiu būdu suformuluota nutarimo nuostata nesukels jokių teisinių pasekmių ir nebus niekaip taikoma“.
Projektų pripažinimą valstybei svarbiais projektais reguliuoja 2008 m. vasario 13 d. Vyriausybės nutarimas „Dėl projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“.
„Tuo atveju, jei teikiamu nutarimu siekiama pabrėžti tam tikrą Vilniaus metropoliteno projekto politinę svarbą, turėtų būti remiamasi Seimo statutu, kuris nustato, kad Seimo nuomonei pareikšti kokiu nors svarbiu valstybei klausimu yra priimama Seimo rezoliucija, t. y. nenorminio pobūdžio teisės aktas. Priešingu atveju, t. y. jei siekiama pateikti Vyriausybei norminio pobūdžio pavedimą, turėtų būti priimamas įstatymas“, – sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
