Po sunkaus pavasario Lietuvos dviračių gamintojui staigus šuolis

Didžiausias dviračių gamintojas Šiaurės Europos regione, įsikūręs Šiauliuose, „Baltik vairas“ pavasarį Lietuvoje patyrė didelių sunkumų, mat šiuo laikotarpiu dviračių verslui – pats darbymetis, pagaminama daugiausiai dviračių. Tiesa, didžiąją dalį produkcijos gamykla eksportuoja į kitas šalis, dviračius gamina dideliems Europos prekiniams ženklams.

„Pavasarį, kai paprastai uždirbame pinigus, stovėjome. Mūsų gamykla buvo sustabdyta, nes tuo metu buvo uždaryti pardavimų taškai, nevyko pardavimai, ir mūsų klientai nebeužsakinėjo arba net atšaukinėjo užsakytus dviračius.

Vėliau, kai Olandijoje ir Vokietijoje atsidarė parduotuvės, ir visi pradėjo šluoti dviračius, prabudo mūsų klientai ir prašė dviračių kuo greičiau, bet tiekimo grandinė – sujaukta“, – pasakoja įmonės vadovas Žilvinas Dubosas.

Anot „Baltik vairas“ vadovo, dviračių versle – paradoksas, – nors galutiniai pardavėjai gali džiaugtis itin sėkmingais rezultatais, gamintojas dėl stipriai sutrikusių tiekimo grandinių to daryti negali.

„Nemaža dalis produkcijos (apie 35 proc.) keliauja iš Kinijos, nes Europoje nėra kai kurių komponentų gamybos. Tai reiškia, kad mums reikia iš naujo užsakinėti, o pristatymo terminas yra apie pusę metų. Nuo tada, kai pardavėjai ėmė pardavinėti dviračius, mums reikia pusės metų, kad galėtume pristatyti“, – pažymi Ž. Dubosas.

Žilvinas Dubosas

Nestabdė projektų, kiti metai – dar geresni

Nors detalės iš Kinijos vėluoja, „Baltik vairas“ užsakymų turi iki kitų metų vasaros pabaigos. Gamykla nuo rugpjūčio dirba vidutiniu našumu. Pašnekovas svarsto, kad kitais metais gyventojams galbūt nebereikės tiek dviračių kiek šiemet, tačiau pažymi, kad bet kuriuo atveju dviračių gamintojams kiti metai bus ypač geri, mat reikės užpildyti ištuštėjusius sandėlius.

„Jei šiemet turėjome apie 75 mln. Eur apyvartą, kitais metais planuojame – apie 130 mln. Eur. Tai – dar ne riba, gali būti ir daugiau, – sako jis. – Pardavėjų ir prekinių ženklų savininkų sandėliai – tušti, visi šiemet išpardavė dviračius, todėl reikės užpildyti jų sandėlius. Viskas šiek tiek vėluoja – jei pardavėjai džiaugiasi šiais metais, tai mes, kaip gamintojai, džiaugsimės kitais metais. (...) Ar galutiniai vartotojai kitais metais daug pirks ar ne, mums įtakos turės 2022 metais.“

Be kita ko, dviračių gamykla šiemet nestabdė ilgalaikių projektų, didino elektrinių dviračių pajėgumus. Gamykloje už 600 tūkst. Eur įrengta el. surinkimo dviračių linija, kuri pradėjo veikti rugsėjo pabaigoje.

„Elektrinių dviračių liniją planavome apkrauti per 2–3 metus, nes žymiai padidina mūsų pajėgumus, tačiau dar nepaleidę linijos į darbą jau buvome ją pilnai apkrovę. Turime daugiau užsakymų, nei galime pagaminti, todėl kitais metais planuojame dar vieną liniją. Iš viso planuojame pagaminti apie 120 tūkst. el. dviračių“, – sako Ž. Dubosas.

Bendrai visų dviračių gamykla pernai pagamino šiek tiek daugiau nei 300 tūkst., šiemet dėl pandemijos apie 20 proc. mažiau – 240 tūkst. Tačiau kitais metais prognozuoja pagaminti apie 330 tūkst. dviračių.

Išaugus gamybos apimtims, „Baltik vairas“ nuo kitų metų planuoja plėsti ir komandą. Šiuo metu įmonėje dirba apie 460 darbuotojų, kitąmet, priklausomai nuo tiekimo sutrikimų, pasamdys dar 100–170 darbuotojų.

„Kol kas matome, kad viskas kontroliuojama, todėl pagal poreikį kiti metai turėtų būti labai geri. Tačiau džiaugiamės atsargiai, teoriškai ateitis – šviesi, bet praktiškai gali nutikti nenumatytų dalykų, dėl kurių gali sugriūti gražūs planai. Pagrindiniai du iššūkiai – tiekimo grandinė ir COVID-19 įmonės viduje. Nuo to niekas nėra apdraustas, tad virusui įsisukus į gamyklą, patirtume milžiniškų nuostolių“, – sako Ž. Dubosas.

Dviračius perka dėl kompensacijų

Lietuvos dviračių verslo asociacijos (LDVA) prezidentas ir dviračių parduotuvių „Vasarė“ vadovas Rytis Paulikaitis pasakoja, kad šis sezonas dviračių pardavėjams buvo kaip niekad sėkmingas, mat suintensyvėjęs vietinis turizmas prisidėjo prie išaugusios dviračių paklausos.

Ruduo ne ką prastesnis, mat šiuo metu žmonės aktyviai perka dviračius, pasinaudodami valstybės kompensacija. Pastaroji suteikiama tuomet, kai asmuo savo taršų automobilį iškeičia į ekologišką transporto priemonę – dviratį, el. paspirtuką ir kt. Už paminėtas dvi priemones galima gauti iki 400 eurų siekiančią kompensaciją.

„Nė vienas dviračių pardavėjas negalėtų skųstis šiuo sezonu – visiems jis buvo geras. Lietuvoje buvo aktyvus vietinis turizmas, kai žmonės nevažiavo į užsienį, o čia leido laiką ir pinigus, pramogavo, įsigijo įvairių laisvalaikio praleidimo priemonių. Kai kuriais momentais pardavimai padvigubėdavo. Tačiau reikia nepamiršti, kad mėnesį buvome uždaryti, vėliau reikėjo pasivyti tą patį lygį“, – prisimena R. Paulikaitis.

Rinkoje – dviračių trūkumas, tiekimo grandinės – sutrikusios

Vis dėlto pašnekovas pripažįsta, kad dviračių pardavėjams sunku patenkinti staigiai išaugusią paklausą, todėl nuo vasaros vidurio buvo juntamas dviračių stygius. Žmonės esą renkasi iš to, kas liko, o ne tai, ko norėtų.

„Mūsų Lietuvos rinka – labai maža, todėl ji itin priklausoma nuo didesnių Europos šalių tiekimo. Pagrindiniai tiekėjai – iš Vokietijos, Olandijos, kitiems – Lenkijos. Jei šiose šalyse – didelis poreikis, mums lieka mažiau, iš ko rinktis, – aiškina R. Paulikaitis. – Kiti metai numatomi labai migloti. Itin daug vėluos pristatymas, nes poreikis – didelis.“

LDVA prezidentas pažymi, kad didžiausia problema – sutrikusios tiekimo grandinės ir išaugęs dviračių poreikis. „Vasarė“ vadovas užsimena, kad šiuo metu gamybai užsisakius dviratį, geriausiu atveju jis būtų pagamintas kitų metų liepą. Dviračių parduotuvė jau yra pateikusi užsakymus liepos mėnesiui.

Anot jo, gamintojai užsakymus tvirtina, tačiau dviračių tiekimas yra pailgėjęs mėnesį ar pusantro: „Atidėjimai maždaug prailgėja po mėnesį. Kas dabar vėliau užsakinėja, tai užsakymai atidėti iki 2–3 mėnesių, nes detalių tiekimas yra labai išsikraipęs.“

Kaip pasakoja pašnekovas, Europos dviračių gamintojai detales siunčiasi iš Azijos – Singapūro ar Malaizijos. Kadangi nė vienas dviračių gamintojas negamina pilnos komplektacijos dviračio, tad įvairius komponentus siunčiasi iš skirtingų šalių. „Kiekviena detalė turi savo atskirą gamintoją, kiekvienas jų patiria atskirus iššūkius su COVID-19 ir nutrūkusiomis grandinėmis. Todėl ir turime tokius išplėstus pristatymo terminus“, – sako jis.

Anot jo, net ir šiuo metu parduotuvės nėra tuščios, dar yra iš ko pasirinkti. Žmonės dažniausiai dviračių esą dairosi už 400 Eur, mat tokia yra kompensacijos suma.

Verslininkas planuoja kitąmet nepritrūkti dviračių ir viliasi, kad turės, kuo prekiauti, tačiau priduria, kad didesnių sunkumų gali patirti mažesni verslai: „Gausime viską, ką užsisakėme, tik vėluos. Dalį vienų dviračių gausime iš karto. Tik gali būti, kad tam tikrų modelių teks palaukti. (...) Galbūt kai kurie silpnesni rinkos žaidėjai ir neturės, ką parduoti. Dirbantys po 20 metų ir ilgiau turi strategijas ir pasiruošę turėti, kuo prekiauti.“

Užsakė 500 dviračių, o gaus 40

Plungėje dviračiais, žaislais ir drabužiais prekiaujančios įmonės „Salasta“ vadovo Stasio Pronckaus nuotaikos – kiek niūresnės. Jo nuomone, beveik visų dviračių pardavėjų situacija – tokia pati: „Išpardavėme, ką turėjome, bandome ką nors gauti, bet sunkiai sekasi. Šiandien įvykdžiau užsakymą, ar gausiu, nežinau.“

Anot jo, nors dviračių pardavimai kyla, problemų kelia kita įmonės veikla – moteriškų drabužių, apatinio trikotažo, galanterijos prekyba. Šios kategorijos prekių pardavimai – itin susitraukę.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad nėra ko dejuoti, mat šis sezonas dviračių verslui buvo daug geresnis nei įprastai. „Salasta“ užsiima didmenine ir mažmenine dviračių prekyba. Per visą sezoną jų pardavimai išaugo apie 50 proc. Verslininkas skaičiuoja, kad šiemet iš viso pardavė apie 1100 dviračių, o pernai – apie 770.

Paklausa didelė ir šiuo metu, mat, kaip pasakojo ir kitas pardavėjas, žmonės perka dviračius, pasinaudodami valstybės parama.

„Šiandien esame neišsiuntę dar trijų dviračių. Anksčiau tokiu metu praktiškai nebeprekiaudavome dviračiais, o dabar vien dėl šios kompensacijos jais prekiaujame. Galima sakyti, kad šiuo metu visi dviračiai parduodami su kompensacijomis“, – sako Plungės verslininkas.

Paklaustas, su kokiomis problemomis šiuo metu susiduria, S. Pronckus taip pat pažymi, kad sunkumų kelia sutrikusios tiekimo grandinės ir dėl to sumažėję užsakymų kiekiai.

„Visi mūsų tiekėjai yra iš Lenkijos, bendradarbiaujame su 5 gamyklomis, jos turi problemų su tiekimu, iš Kinijos negauna komponentų. Daugelis dirba tik puse pajėgumo, kiti išvis sustabdę gamybą, tai ir mes praktiškai nieko negauname. Norėjome 500, o gausime 40 dviračių. Tikimės bent jų sulaukti, nes kol kas dar tiekėjai nepatvirtino sąskaitos. Jei anksčiau veždavo pilnais sunkvežimiais, dabar veža autobusiukais. Todėl pabrangsta transportavimo kaštai“, – pasakoja „Salastos“ vadovas.

„Kitam sezonui visoms gamykloms esame pateikę išankstinius užsakymus, bet jos su mumis nepasirašo sutarčių, sako, kad gausim tai, ką gausim. Užsiprašėme daugiau, nei visada. Gali būti tokia realybė, kad užsisakę 2000 dviračių, gausime 500“, – priduria pašnekovas.

Nors Plungės verslininkas pripažįsta, kad šiuo metu sunku patenkinti itin išaugusią dviračių paklausą, jis pažymi, kad žmonės nebe tokie išrankūs, – perka tai, ką randa: „Kai perka su parama už 400 Eur, nebe tiek dėmesio skiria pasirinkimui – žiūri, ką turime, ir perka. (...) Perka tokius dviračius, kurių anksčiau nesirikdavo. Anksčiau labai mažai parduodavome kelioninių ir miesto dviračių. Dabar turime tik tokius, todėl ir parduodame.“

Per karantiną sandėlyje dirbo tik vadovas

Paklaustas, kaip su pardavimais sekėsi pavasarį, kai dėl karantino buvo suvaržyta įmonės veikla, verslininkas pasakoja, kad dviračių pardavimai tuo metu nebuvo visiškai sustoję, mat apie 30 proc. produkcijos prekiavo savo el. parduotuvėje.

„Turėjau šešis darbuotojus, bet dirbau vienas pats: suruošdavau dviračius, supakuodavau ir išsiųsdavau. Dirbau nuo ryto iki vakaro, o visi darbuotojai gavo pinigų iš valstybės ir sėdėjo namuose. Jei būtume negavę paramos, būtų tekę atsisveikinti su porą darbuotojų“, – pripažįsta jis.
Dviračių parduotuvės vadovas nuogąstauja, kad prasidėjus koronavirusui, priėmė sprendimą nepirkti daugiau dviračių ir paspirtukų.

„Prašoviau, kai prasidėjo koronavirusas: man gamykla sakė, kad neturi, kur dėti dviračių. Galėjau nuomotis sandėlius ir iš jų pirkti, dabar būčiau turėjęs daug daugiau. Tokia pati situacija buvo su paspirtukais – kinai už labai gerą kainą man siūlė 2 tūkst. paspirtukų. Tuomet suabejojau, nes Kinijoje jau buvo prasidėjęs COVID-19, pas mus dar ne, todėl buvo baimė, kad prisipirksi prekių, išleisi pinigus, pasiimti paskolų, ir gali būti, kad iki bankroto nueisi. O kitais metais galime prisipirkti, ir nebus paklausos. Niekas nežino“, – svarsto jis ir priduria, kad sunku nuspėti, kas laukia kitąmet.

Dviratininkai
Foto: Rytis Šeškaitis

Dviračiai kitais metais gali brangti

Lietuvos dviračių verslo atstovas R. Paulikaitis, paklaustas, ar kitais metais galima tikėtis tokios pačios dviračių paklausos kaip ir šiemet, nes galbūt užtektinai šiemet prisipirko, tikina, kad išaugęs šios transporto priemonės naudojimas skatins ir kitus ją įsigyti.

„Tie, kurie nevažinėjo dviračiais ir juos pirko tik dėl kompensacijos, pradės važinėti, ir jo aplinkiniai susidomės. Tai – užkrečiamas dalykas. Tai kaip tik turėtų turėti įtakos dar didesniam naudojimui. Bent jau taip vyksta kitose šalyse. Žmonės atranda dviratį, sugrįžta prie jo, nes tai yra ekologija, sveikata“, – sako „Vasarė“ vadovas.

Pašnekovas taip pat nemano, kad naujas karantinas gali pabloginti pardavėjų situaciją. Priešingai, alternatyvios transporto priemonės kaip tik tokiu atveju esą įgis pranašumą.

„Jei pavasarį bus visuotinis karantinas, žmonės bus uždaryti, negalės sportuoti ir kolektyviai leisti laisvalaikio, jiems individualios transporto priemonės, tokios kaip dviratis, pakeis autobusą. Dviratį gali naudoti kaip treniruoklį ir niekas tavęs neužkrės sporto klube. Jei žmonėms reikės alternatyvos sveikai praleisti laisvalaikį, dviratis yra iš tų priemonių, kuri tai leis padaryti“, – įsitikinęs jis.

R. Paulikaitis užsimena, kad padidėjęs poreikis keliauti dviračiu savaime lems kainų kilimą, tačiau pabrėžia, kad visose srityse dėl išaugusios infliacijos jos kils. Anot jo, kasmet dėl žaliavų brangimo, dviračių kainos natūraliai augdavo 4–7 proc., šiemet, kaip prognozuoja, jos gali kilti iki 10–15 proc.

Tuo metu Plungės dviračių pardavėjas abejoja, ar kitąmet dviračių kainos kils. „Dabar dviračiai mums yra pabrangę apie 5 proc., tačiau dar laikome tas pačias kainas. Kitais metais susidurs dvi jėgos – atsiras antrinė rinka, greičiausiai žmonės pradės perpardavinėti naujus dviračius, todėl nemanau, kad jie brangs. Dabar jau pilna skelbimų, todėl mums bus sunkiau prekiauti“, – sako S. Pronckus.