„Covid-19 poveikis visam aviacijos sektoriui yra milžiniškas ir bandyti kažką prognozuoti yra nelengva, o tam tikra prasme ir bergždžia. Šiuo metu krizė darosi gilesnė, nei anksčiau buvo galima prognozuoti. Ateinantys mėnesiai, kuriais žymima aviacinio žiemos sezono pradžia, įprastai ir taip būdavo silpnesni – jų metu aviakompanijos gyvuodavo iš vasaros sezono metu gautų pajamų. Šiemet tokių pajamų, deja, praktiškai nėra“, – pranešime teigė „Oro navigacijos“ vadovas Marius Beliūnas.

Pasak jo, Europoje oro uostai per šią krizę patyrė 36 mlrd. eurų, o oro navigacijos įmonės – 5,6 mlrd. eurų nuostolių.

M. Beliūno teigimu, aviacijos verslo atsigavimas bus ilgas ir priklausys ne tik nuo epidemiologinės situacijos, bet ir nuo paklausos.

Trečiąjį ketvirtį Vilniaus oro uoste aptarnauta 6 tūkst. orlaivių – 52 proc. mažiau nei pernai, Kaune – 1,9 tūkst., Palangos ir Šiaulių oro uostuose – beveik po 1 tūkst. lėktuvų. Pasak M. Beliūno, trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, Vilniuje aptarnautų skrydžių skaičius didėjo tris kartus, o Palangos oro uoste – net penkis kartus.

„Šį ketvirtį skrydžių skaičiaus augimas pastebimas visuose oro uostuose (...) Nepaisant pasikeitusių skaičių, terminalo rinkoje vis dar nemažas sąstingis, kurį pagilina vis dažnesnis aviakompanijų vykdomų skrydžių krypčių atšaukimas“, – sakė M. Beliūnas.

Tranzitinių skrydžių per Lietuvą per tris mėnesius mažėjo 64 proc. iki 22,4 tūkst. Tranzito rinkoje šį ketvirtį lyderiavo „Ural Airlines“, „Airbaltic“, „Aeroflot“, „Finnair“ ir „Rossiya Airlines“, o populiariausios kryptys buvo iš ir į Rusiją, Vokietiją bei Latviją.

Skrydžių iš Lietuvos oro uostų daugiausiai buvo į Jungtinę Karalystę, Latviją ir Vokietiją.