Kaip rašoma pranešime, vieną tvariausių transporto priemonių Vilnius Tech docentas įvardija žmogaus jėga varomą dviratį. Tvarus judėjimo būdas – ir vaikščiojimas pėsčiomis. Miestų savivaldybės turėtų užtikrinti tinkamą pėsčiųjų takų ir šaligatvių įrengimą. Svarbu, kad jais būtų saugu judėti: nevažinėtų transporto priemonės, pavyzdžiui, dviračiai ar paspirtukai.
„Eidamas šaligatviu, kuriuo zuja ir kitos transporto priemonės, žmogus niekada nesijaus saugiai. Vargu ar jis apskritai norės eiti tokiu šaligatviu, tad greičiausiai persės į automobilį“, – teigia S. Pukalskas.
Pasak docento, dviračiams ir paspirtukams mieste taip pat turi būti įrengti tinkami takeliai: jie turėtų kuo mažiau kirstis su automobilių keliais ar gatvėmis, pėsčiųjų takais ar šaligatviais. Eismas turėtų būti sureguliuotas taip, kad reikėtų kuo rečiau sustoti ir nulipti nuo transporto priemonės.
„Takas turėtų būti platus, danga – asfaltuota, o ne grįsta trinkelėmis. Važiuojant dviračiu ar paspirtuku nelygiu, trinkelėmis grįstu taku, juntama nuolatinė vibracija. Tai sukelia diskomfortą“, – sako Vilnius Tech ekspertas.
Vilnius Tech docentas teigia, kad pats netvariausias keliavimo būdas – važiuoti spūstyje, nedidelį atstumą važiuoti galingu automobiliu, nors pasiekti tikslą lengvai galima ir pėsčiomis.
„Tvariai judėti galima susidėliojus prioritetus tam tikra tvarka. Pirmiausia reikėtų rinktis ėjimą pėsčiomis. Jeigu atstumai dideli – važiuoti dviračiu. Jeigu tokios galimybės nėra – rinktis viešąjį transportą“, – aiškina S. Pukalskas.
Norint, kad viešąjį transportą rinktųsi kuo daugiau eismo dalyvių, reikia padaryti, jog su juo kelionės tikslą pasiekti būtų greičiau, negu automobiliu. Tam reikia atskirų juostų viešajam transportui, kuriuo nevažiuotų kitos transporto priemonės, pavyzdžiui, elektromobiliai, taksi ar 4+, nors šiuo metu Lietuvoje tai ir įprasta. Tik atsiradus fizinėmis priemonėmis atskirtoms juostoms, viešasis transportas judės greičiau ir nestovės spūstyse su kitais automobiliais.
„Prieš tobulindamos eismo sistemas, miestų savivaldybės turėtų nuspręsti, kam teiks prioritetą: pėstiesiems, dviratininkams, ar viešajam transportui. Eismo sistema niekada nebus tvarkinga, jeigu bus norima suteikti prioritetą visoms transporto rūšims“, – aiškina docentas.
Nusprendus, jog pirmenybė teikiama dviračiams, reiktų nutiesti dviračių takus, kuriuose būtų įrengtos žaliosios bangos tam, kad važiuojant nereikėtų dažnai stoti. Tiesa, tai sukeltų tam tikras problemas važiuojantiems automobiliais, tačiau važiavimas dviračiu taptų greitesnis ir patrauklesnis. Tai padėtų automobilių vairuotojams suprasti, kad persėdus ant dviračių judėti taptų paprasčiau.
Visuomenės nariai mano, jog automobilis aplinką teršia tik eksploatavimo metu, tačiau svarbu nepamiršti taršos ir transporto priemonės gamybos bei utilizavimo metu. Tam reikalingos didžiulės energijos sąnaudos, susijusios su CO2 tarša. Automobilių gamybai reikalingos įvairios iškasenos, elektromobilių akumuliatorių baterijoms – brangūs ir reti metalai. Dėl šios priežasties eikvojami žemės ištekliai.
„Transporto priemonės utilizavimo metu, nė vienas automobilis nėra perdirbamas 100 proc. Didelė dalis jo komponentų tiesiog išmetama į sąvartynus arba sudeginama“, – pasakoja transporto inžinerijos ekspertas.
Automobilių tarša eksploatacijos metu priklauso nuo keleto pagrindinių veiksnių: transporto priemonės amžiaus arba kartos, dydžio ir masės, variklio galios, vairavimo stiliaus. Ją sumažinti įmanoma ramiai vairuojant, pilant automobiliui pritaikytus degalus, tinkamai jį prižiūrint ir kuo mažiau važiuojant.
Pasaulyje vis labiau populiarėja elektromobiliai. Tačiau S. Pukalskas teigia, kad jie turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Pasak specialisto, pagrindinis privalumas yra tas, kad elektromobiliai naudoja sąlyginai mažai energijos tam pačiam atstumui nuvažiuoti todėl, kad jų efektyvumas yra beveik 3 kartus didesnis nei automobilių su vidaus degimo varikliais. Eksploatavimo metu jie neteršia aplinkos oro išmetamosiomis dujomis.
„Pagrindinis trūkumas – tarši elektromobilių gamyba dėl akumuliatorių baterijų ir jų utilizavimo. Šiuo metu nėra tobulos akumuliatorių baterijų utilizavimo technologijos, kurios užtikrintų jų perdirbimą, neteršiant aplinkos“, – sako specialistas.
