Nespėjo gauti kompensacijos
Tomas nusprendė savo seną taršų automobilį iškeisti į du paspirtukus, juos turėjo kompensuoti valstybė iš Klimato kaitos programos lėšų.
„Susidomėjau akcija, nes visa tai daroma ekologiškumo tikslais – saugoti gamtą. Be to, šis dalykas dar ir apsimoka, nes seno automobilio už didelę kainą neparduosi.
Šrotai (automobilių laužynai – Delfi) žino, kam valstybė teikia kompensacijas. Jie nelabai moka pinigus už automobilius. Mano atveju – nieko negavau, tik pažymą (Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas – Delfi). Į metalo laužą nuvaręs automobilį būčiau gavęs bent 150 Eur, pardavęs detalėmis gal ir 300 Eur būčiau gavęs.
Kadangi šrotai naudojasi šia priemone, žino, kad gaus maždaug tūkstantį, neduoda pinigų, bet siūlo pažymą. Su šia pažyma keliauji į „Regitrą“, ten ją specialistai registruoja, patį automobilį išregistruoja, tuomet galima gauti kompensaciją paspirtukams“, – pasakoja Tomas.
Praėjusį pirmadienį atsidaręs Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) svetainę vyras pastebėjo, kad šiai priemonei beliko 0,34 mln. Eur, tad paskambino agentūros konsultantei, norėdamas išsiaiškinti, ar dar ne per vėlu kreiptis dėl kompensacijos.
„Konsultantė informavo, kad neverta nerimauti, – per savaitę geriausiu atveju 200 tūkst. Eur išdalijama, tai dar neva turiu dvi savaites“, – sako Tomas.
Vis dėlto pašnekovas nusprendė paskubėti ir dokumentus sutvarkė per kelias dienas. Praėjusį pirmadienį jis esą gavo pažymą, tačiau „Regitra“ jau nebedirbo.
„Antradienį „Regitros“ sistema „lūžo“, todėl specialistai negalėjo išregistruoti automobilio. Nusipirkome paspirtukus, o kitą dieną „Regitroje“ užregistravome pažymą, išregistravome automobilį. Tačiau trečiadienį atsidarę APVA svetainę pamatėme, kad lėšų jau nebėra“, – pasakoja jis.
„Viskas gerai, kad žmonės aktyviai domisi šia priemone, bet galbūt reikėjo palikti 300 tūkst. Eur rezervą ir paskelbti datą, tarkim, iki rugsėjo 14 d., kad tie, kurie jau spėjo nusipirkti priemonę, dar galėtų pateikti prašymą kompensacijai gauti. Pikčiausia, kad pats išleidau 800 Eur, paspirtukų parduotuvė atgal nepriima, o automobilį atidaviau už dyką“, – sako Tomas.
Svarstoma papildomai skirti 3 mln. Eur
APVA komunikacijos specialistė Austėja Jonaitytė Delfi informavo, kad šiai priemonei iš Klimato kaitos programos išnaudoti visi 5 mln. eurų. Anot jos, ypač paskutinėmis dienomis kompensacijomis susidomėjo šimtai lietuvių.
„Paskutinėmis dienomis kreipėsi šimtai pareiškėjų, o maksimali kompensacinė suma yra 1000 eurų. Gavome daugiau nei 300 paraiškų. Prašymų skaičius viršijo visus lūkesčius. Kai toks paraiškų bumas, sunku prognozuoti tikslias datas, kada baigsis lėšos“, – Tomo atvejį komentuoja ji.
Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal faktiškai patirtas išlaidas, neviršijant priemonei nustatytų maksimalių sumų ir bendros 1 tūkst. eurų kompensacijos sumos. Tai reiškia, jog vienas pareiškėjas maksimaliai galėjo gauti 1000 eurų kompensaciją.
Anot APVA atstovės, sulaukus itin didelio gyventojų susidomėjimo svarstoma šiai priemonei įgyvendinti iš programos papildomai skirti 3 mln. eurų.
„Šią savaitę aplinkos ministras Vyriausybės pasitarime pristatys siūlymą skirti papildomus 3 mln. eurų šiai priemonei įgyvendinti. Aplinkos ministerija, matydama šios priemonės populiarumą ir didelį gyventojų susidomėjimą, deda visas pastangas, kad sprendimai skirti papildomų pinigų būtų priimti kuo greičiau ir gyventojams būtų kompensuotos patirtos išlaidos už įsigytus dviračius, paspirtukus, viešojo transporto bilietus ir pan. Kai bus priimtas galutinis ministerijos sprendimas, APVA paskelbs kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms gauti“, – pažymi APVA atstovė.
APVA iš viso gavo 5620 prašymų už 5 mln. eurų. Iš viso kompensacijas gavo 3653 gyventojai. Iš Klimato kaitos programos jau išmokėta 3,26 mln. eurų.
Populiariausios priemonės – elektriniai paspirtukai ir paprasti dviračiai. Iš viso gyventojai įsigijo daugiau nei 3 tūkst. šių transporto priemonių.
Gyventojai taip pat domėjosi ir elektriniais dviračiais. Agentūra sulaukė prašymų kompensuoti beveik 500 šių žaliųjų susisiekimo priemonių.
Kompensacijų taip pat prašoma už įsigytus 140 elektrinių mopedų, 5 elektrinius motociklus, 111 Vilniaus, 59 Kauno ir 18 Klaipėdos miesto viešojo transporto metinių bilietų.
Dėl kompensacijų elektromobiliams kreipėsi 267 gyventojai, o dėl kompensacijų mažiau taršiems automobiliams (dėl 1000 eurų kompensacijos) kreipėsi 1694 gyventojai.
