„Lėktuvai kartais „zigzaguoja“ tarp skirtingų oro erdvės blokų, taip padidina vėlavimų skaičių ir sunaudojamo kuro kiekį“, – antradienį sakė už transportą atsakinga eurokomisarė Adina Valean, pasiūliusi vykdyti reformas Europos oro eismo valdymo sistemoje.

2019 metais tokie maršrutai ir skrydžių vėlavimai blokui kainavo 6 mlrd. eurų ir išskyrė 11,6 mln. tonų anglies dvideginio, teigė EK.

2018 ir 2019 metais ėmusis nepaprastųjų priemonių per pajėgumų krizę buvo pakeisti daugybės lėktuvų maršrutai – pagal tai buvo suskaičiuota, kad išvengiamos taršos kiekis gali siekti 10 proc. visų emisijų.

A. Valean spaudos konferencijoje sakė, kad veiksminga oro eismo valdymo sistema, kurioje būtų daugiau tiesioginių skrydžių, sumažintų emisijas ir sumažintų oro linijų išlaidas.

Tam, kad būtų galima tai pasiekti, EK pasiūlė mokesčių už oro navigacijos paslaugas apimtį pagrįsti skrydžio poveikiu aplinkai. Taip pat pasiūlyta suteikti didesnį vaidmenį skrydžių valdytojai „Eurocontrol“ ir pateikta raginimų sukurti Europos oro eismo paslaugų duomenų rinką.

Tokių siūlymų sulaukta po to, kai koronaviruso pandemijos paveiktos Europos oro linijos paprašė didesnio lankstumo oro eismo valdymo sistemoje, kad pajėgumus būtų lengviau suderinti su paklausa.

Oro uostų grupės „ACI Europe“ duomenys rodo, kad oro eismas šiuo metu yra sumažėjęs „dvigubai“, o keleivių skaičiai pirmosiomis dviem rugsėjo savaitėmis buvo nusmukę 73 proc.

Reformomis būtų atnaujinta 2004 metų Bendro Europos dangaus iniciatyva, kuria siekta užbaigti Europos oro erdvės susiskaidymą ir pagerinti saugumą bei ekonomiškumą.

EK oro kelionių taisykles pakoreguoti siūlė dar 2013 metais, tačiau ES vyriausybėms nepavyko pasiekti vieningo susitarimo, kilus ginčui tarp Didžiosios Britanijos ir Ispanijos dėl Gibraltaro oro uosto.

Po „Brexito“ šios kliūties nebeliko.

Tam, kad įsigaliotų antradienio siūlymai, jiems dar turės pritarti Europos Parlamentas (EP) ir 27 ES valstybės narės.