Kliūtys apima „chaotiškus pasienio apribojimus ir painiavą dėl karantino priemonių, keleivių buvimo formų ir tyrimų reikalavimų įvairovę“, – vaizdo ryšio priemonėmis surengtoje spaudos konferencijoje teigė „Airlines For Europe“ (A4E) direktorius Thomas Reynaertas.
A4E paragino laikytis „bendro požiūrio“, palaikydama Europos Komisijos raginimus parengti vieningą spalvinį bloko vietovių, kuriose egzistuoja didelė viruso rizika, žemėlapį, leidžiantį riboti regionus, o ne taikyti „nacionalinės apimties apribojimus“.
Keleiviams turėtų būti suteikta prieiga prie „greitų ir patikimų CIVID-19 testų, o karantinai turėtų būti „paskutine priemone“, teigė oro linijų grupė.
„Mažos rizikos“ keliautojams, įskaitant pilotus ir skrydžių palydovus, neturėtų būti taikomi kelionių apribojimai, pridūrė organizacija.
Rugpjūtį keleivių srautai siekė tik maždaug 30 proc. prieš metus buvusio lygio, rodo A4E duomenys.
„Jei norime atkurti keleivių pasitikėjimą, skubiai reikalinga vieninga tyrimų Europoje programa“, – pareiškė R. Reynaertas.
Didesnis koordinavimas ES mastu turėtų būti „politinis prioritetas“, pažymėjo ir „Air France-KLM“ vadovas ir A4E valdybos pirmininkas Benjaminas Smithas.
„Nekordinuotos nacionalinės priemonės per pastaruosius šešis mėnesius turėjo pražūtingą poveikį judėjimo laisvei“, – pažymėjo jis.
Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) generalinis direktorius Alexandre’as de Juniacas teigė Prancūzijos radijui „Europe 1“, kad „siūlome... keleivių tikrinimo procedūras atlikti išvykimo oro uostuose, kad paskirties šalys žinotų, jog rizika yra minimali“.
„Ribojimo priemonės, visų pirma karantino priemonės, turite suprasti – tai yra didžiulė atgrasomoji priemonė bet kokioms kelionėms“, – pridūrė jis.