„Problema ta, kad grįžtama prie senų debatų, kurie 5-6 metai tęsėsi ir po to primiršti buvo – kur sukoncentruoti visas teises projekto vykdymo, ar nacionalinėse įmonėse, ar centrinėje įmonėje „RB Rail AS“, inkorporuotoje Rygoje. Latvija ir Estija vėl atnaujino tuos debatus su pasiryžimu koncentruoti teises ir pareigas toje įmonėje“, – Eltai sakė V. Poderys.
„Nes mūsų pozicija buvo labiau nacionalinių įmonių projektų vykdyme turėti daugiau teisių ir pareigų“, – pridūrė jis.
2014 metais įkurta „RB Rail AS“ iki šiol buvo finansuojama Baltijos šalims lygiomis dalimis kasmet didinant įmonės įstatinį kapitalą.
Kiekviena valstybė iki 2020 metų bendrovės įstatinio kapitalo didinimui solidariai skyrė po 3,9 mln. eurų.
Lietuvoje ilgalaikį bendros įmonės finansavimą nuspręsta užtikrinti perkant „Rail Baltica“ projekto valdymo, koordinavimo ir palaikymo paslaugas.
Paslaugų pirkimo sutartį su „RB Rail AS“ Susisiekimo ministerijos įgaliota „LTG Infra“ pasirašė kovo 30 dieną. Bendra sutarties vertė – 2,1 mln. eurų.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, sujungsianti Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Taliną ir Pernu.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Projekto vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų.
