Daugėjo norinčiųjų keliauti
Jau liepos mėnesį Lietuvos oro uostai fiksavo spartesnį keleivių srauto atsistatymą – tuosyk jis siekė 28 proc. ir buvo 7 proc. didesnis nei vidutinis Europos keleivių srautas.
Per rugpjūčio mėnesį aptarnauta 212 tūkst. keleivių arba 21 proc. daugiau nei liepą. Didžiausia dalis buvo Vilniaus oro uoste – čia aptarnauta 139 tūkst. keliaujančiųjų. Kauno oro uoste keliavo 53 tūkst., o Palangos – 19 tūkst.
Skaičiuojama, jog per rugpjūtį visuose trijose šalies oro uostuose vyko 16 proc. daugiau skrydžių nei liepą – viso 3405 skrydžiai arba 59,4 proc. 2019 m. rugpjūčio mėn. skrydžių srauto, bendrai pasiūlyta beveik 364 tūkst. vietų lėktuvuose, t.y. 56 proc. praeitų metų pasiūlos.
Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas sako, kad išaugusį keleivių srautą lėmė nemažas krypčių skaičius - jų per rugpjūtį bendrai pasiūlyta 72.
Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, dėl griežtėjančių keliavimo sąlygų, keleivių srautas rudens ir žiemos laikotarpiu turėtų vėl sustoti augti, galbūt grįžti į liepos mėnesio lygį.
„Tiek Lietuvoje, tiek ir kitų Europos šalių mastu judėjimo ribojimai labai dažnai keičiasi, kai kur jie griežtėja, išlieka ilgi saviizoliacijos terminai, o tai reiškia, kad oro bendrovės sprendžia, kurie maršrutai tarp šalių yra paklausūs keleiviams. Jau dabar matome aiškias indikacijas, kad rugsėjo ir spalio laikotarpiu matysime keleivių srautų mažėjimą būtent dėl judėjimo suvaržymų tarp šalių“, – komentuoja A. Stikliūnas.
Eksperto manymu, keleivinės aviacijos situacija į geresnę pusę galėtų keistis, jei Europos šalims pavyktų sutarti dėl rugsėjo pradžioje Europos Komisijos pateiktų rekomendacijų – supaprastinti ir suvienodinti sąlygas keliaujantiems žemyno viduje.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.
