– „Financial Times“ neseniai paskelbė, kad „Boltas“ yra trečia greičiausiai auganti įmonė Europoje. Kokie skaičiai rodo jūsų spartų augimą?

– Per septynerius metus savo veiklą išplėtėme 35 šalyse ir daugiau nei 150 Europos ir Afrikos miestų. Daugumoje Vidurio ir Rytų Europos bei Afrikos rinkų tapome pagrindiniu paslaugų teikėju. Šiose rinkose „Boltą“ naudoja daugiau nei milijonas vairuotojų ir 30 mln. klientų. Įmonė turi daugiau nei 1600 darbuotojų visame pasaulyje.

Esame užsakomoji transporto platforma, siūlanti įvairias paslaugas, pradedant pavežėjimu automobiliais, o kai kuriose Afrikos rinkose – ir motociklais, baigiant elektriniais paspirtukais, maisto ir siuntų pristatymu.

Mūsų pristatymo verslo augimą paspartinome 2–3 metais. Su darbuotojų komanda iš viso pasaulio per kelias dienas pradėjome vykdyti maisto produktų pristatymo paslaugą „Bolt Food“, išplėtėme ją nuo 4 iki 13 rinkų. Dar viena naujovė – „Bolt Business Delivery“. Ja gali pasinaudoti bet kurios srities įmonės, kurioms reikia prekių pristatymo ir siuntų grąžinimo paslaugos.

– Pasaulį ištikus pandemijai, nukentėjo beveik visi sektoriai. Papasakokite, kaip COVID-19 paveikė transporto paslaugas ir jūsų verslą?

COVID-19 padarė didelę įtaką daugumai gyvenimo sričių, o transporto sektorius buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių. Kai kuriose šalyse važiavimų sumažėjo 70 proc. ar net daugiau.

Žinoma, ir mus tai palietė. Kai kurie sprendimai buvo skausmingi. Turėjome atsisakyti savo produktų vystymo planų ir maišyti žmones tarp skirtingų departamentų, kad padengtume pavėžėjimo paslaugų mažėjimą ir staigiai išaugusią pristatymo paslaugų paklausą. Vis dėlto veikiant operatyviai mums pavyko įveikti krizę, jau atsigavome daugumoje savo rinkų.

Martin Villig
Foto: Organizacijos nuotr.

– Taigi staigiai sumažėjus važiavimo paklausai, radote išeičių „Bolto“ vairuotojams, kad šie nebūtų bedarbiai. Ar visgi buvo atvejų, kai vairuotojai per pandemiją liko be darbo?

– „Bolto“ vairuotojai nėra įmonės darbuotojai, todėl netikslu sakyti, kad jie prarado darbą per COVID-19 krizę. Ištikus pandemijai, ėmėmės pristatymo paslaugų, kad vairuotojai galėtų toliau priimti kelionių užsakymus per „Bolto“ platformą.

– Papasakokite plačiau, kaip jums pavyko sėkmingai įveikti krizę. Kaip suprantu, pandemija įmonei atvėrė naujų galimybių?

– Kai viso pasaulio miestai ribojo judėjimą, mes pradėjome ieškoti būdų, kaip visiems padėti ir teikti paslaugas, kad žmonės per karantiną įsigytų reikalingų produktų.

Kai kuriose mūsų rinkose pradėjome siūlyti nemokamus važiavimus arba pristatyti nemokamą maistą sveikatos priežiūros specialistams bei kitiems pirmose fronto linijose esantiems darbuotojams. Kad vairuotojai galėtų toliau užsidirbti, per kelias dienas pradėjome maisto produktų pristatymą per platformą „Bolt Food“, ją išplėtėme nuo 4 iki 13 rinkų.

Be to, daugelyje naujų miestų paankstinome elektrinių paspirtukų paslaugą, kad norintys keliauti žmonės turėtų lengvą individualią transporto priemonę.

– Ar jau pastebite artėjančios naujos bangos ir krizės ženklus? Kaip jai ruošiatės?

– Šiuo metu nematome jokių artėjančios antrosios bangos ženklų, nes važiavimų apimtys visose rinkose didėja.

Perėjome prie „naujo normalaus“ (angl. the new normal) gyvenimo ir kuriame verslą, kuris sprendžia problemas COVID-19 realybėje. Koncentruojamės į vertės įvaizdį ir stengiamės kurti verslo modelį, kuris išgyventų bet kokią krizę.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Kaip išsaugote vairuotojus, kad šie dirbtų su platforma „Bolt“? Kuo juos motyvuojate dirbti pas jus?

– Bet kas gali lengvai tapti „Bolto“ vairuotoju. Vairuotojai turi galimybę laisvai pasirinkti darbo valandas, kuriomis jie nori būti prisijungę prie platformos. Jie, priklausomai nuo rinkos, už kelionę moka 15–20 proc. komisinį mokestį, mažesnį nei konkurentų. Taip vairuotojai gauna didesnes pajamas.

Kita vairuotojams, naudojantiems „Bolto“ platformą, nauda: nuolaidos degalams, plovykloms, automobilių remontui, automobilių dalims ar aksesuarams, premijos už keliones ir valandas. Taip pat turime keletą įdomių konkursų, kuriuose jie gali laimėti vertingų prizų.

– Įdomu, kiek vidutiniškai „Bolto“ vairuotojas gali uždirbti?

– Valandinis uždarbis priklauso nuo kelionių skaičiaus, klientui taikomo tarifo ir platformai sumokėto komisinio mokesčio. Visą darbo dieną dirbantys vairuotojai gali uždirbti vidutiniškai 100 eurų per dieną. Iš šios sumos dar reikia išskaičiuoti išlaidas – kuro, priežiūros ir kt.

– Ar kada nors pats vairavote taksi automobilį? Kokių įspūdžių turite?

– Turiu ir aš „Bolto“ vairuotojo paskyrą, ją kartais naudoju, pavažinėju kelias valandas piko metu. Iki šiol turėjau tik geros patirties ir įdomių pokalbių su klientais. Raginame visus „Bolto“ darbuotojus išbandyti paslaugą iš kliento ir vairuotojo pusės, rinkti atsiliepimus ir ją tobulinti.

– Lietuvoje turime vienintelį vadinamąjį „vienaragį“ (angl. unicorn) – įmonę „Vinted“, kuri savo rinkos vertę padidino daugiau nei iki 1 mlrd. eurų. Estijoje yra keletas tokių pavyzdžių, tarp jų ir „Boltas“. Kodėl „vienaragiu“ tapti Estijoje lengviau?

Estija turi tris pagrindinius sėkmės komponentus: gerą technologinį švietimą, lengvą prieigą prie ankstyvojo etapo finansavimo ir mažas kliūtis verslui. Pavyzdžiui, Estijoje įsteigti įmonę trunka 25 minutes, mokesčių sistema yra paprasta, ir įmonė gali paprastai veikti visoje Europoje. Taip pat ankstyva „Skype“ sėkmė įkvėpė daugelį jaunų verslininkų.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Kokia yra „Bolto“ sėkmė? Kokie būtų jūsų patarimai kitiems startuoliams, norintiems pasiekti tokių pačių rezultatų?

– Kiekvienas, kuris nori pradėti verslą šiomis dienomis, gali išvengti daugybės klaidų, žinodamas, ką kitos įmonės nuveikė. Internete yra daug naudingos informacijos. Tačiau net ir įgijus tam tikrą patirtį savo srityje, reikia prisiminti, kad niekada negalima nustoti mokytis. Jūsų verslas vystosi, tad turite natūraliai augti kartu su juo. Norint efektyviai konkuruoti, taip pat reikia žinoti, kuria linkme eina rinka.

Plėtojant verslą, komanda – svarbiausias turtas. Itin svarbu pritraukti tinkamų žmonių, kurie pasiruošę sukurti vertę. Jų patirties aprašymas CV dar nieko nereiškia. Reikia dirbti su etiškais žmonėmis, kuriems iš tikrųjų rūpi vartotojai.

Norint kurti tvarų verslą ir turėti įtakos ateinantiems metams, reikia susitelkti į realios problemos sprendimą. „Bolte“ koncentruojamės į transportą – didžiulį sektorių, turintį daug problemų. Pavyzdžiui, daugumoje pasaulio miestų kiekvienam automobiliui tenka daugiau nei 8 stovėjimo vietos, nes žmonės nori statyti savo automobilius skirtingose vietose skirtingu metu: ryte – prie darbo, po jo – prie prekybos centro pan. Tai – miesto vietos švaistymas.

Europoje gyventojai transportui skiria vidutiniškai 38 minutes per dieną, nekalbant apie Afrikos megapolius, tokius kaip Lagosas, kur žmonės kasdien keliauja valandų valandas. Paprastai tai yra neproduktyvus laikas, todėl vėlgi – švaistymas. Sutelkėme dėmesį į tai, kas padėtų gyventojams lengviau ir greičiau judėti po savo miestus, ir matome, kaip keičiame milijonų žmonių gyvenimus.

Taigi yra vienas dalykas, vedantis į sėkmę, – visada likti ištikimam savo paslaugos pozicionavimui (angl. value preposition) ir, svarbiausia, toliau entuziastingai kurti geriausią produktą ar paslaugą klientams.

– Prieš „Boltui“ tampant „vienaragiu“, teko nueiti ilgą kelią. Kaip atrodė pati pradžia Estijoje ir Lietuvoje? Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte?

– Pradėjome sujungę visus Talino taksi į vieną platformą. Plėtra parodė, kad skirtingi miestai turi daugiau iššūkių, priklausomų nuo vietos. Lietuvoje pradėjus veiklą, rinkoje buvo daug konkurentų, tad vyko nuožmi kova, o pati pradžia buvo duobėta.

Taigi per pirmuosius trejus metus 3 kartus mokėmės, pritaikėme ir pakeitėme strategiją, kad sukurtume į augimą orientuotą verslo modelį.

Rytų Europos startuoliai, atrodo, turi didesnių finansavimo iššūkių, palyginti su Jungtinės Karalystės, JAV ar Kinijos startuoliais. Šiais laikais vienas didžiausių iššūkių – pasisamdyti technologijų srities talentų. Kadangi Estija yra maža valstybė, į ją bandome pritraukti darbuotojų ir kitose „Bolto“ rinkose sukurti papildomų inžinerinių biurų.

Martinas ir Markusas Villigai
Foto: Organizacijos nuotr.

– Jau teko girdėti istoriją apie jūsų brolį Markusą, kuris būdamas 19-os metų įkūrė įmonę. O kaip jūs įsitraukėte į šį verslą?

– Nuo pat pirmųjų dienų dalyvavau šiame versle, palaikydamas Markusą savo žiniomis ir ryšiais. Esu verslininkas daugiau nei 20 metų, o savo pirmąjį startuolį pradėjau ir pardaviau 1999 m. Anksčiau esu ėjęs vadovaujamas pareigas „Skype“, „Fortumo“ ir „NASDAQ Tallinn“ vertybinių popierių biržoje bei įkūręs Estijos „Startup Leaders Club“ ir „Garage48“ fondą. Neseniai „Bolte“ ėmiausi naujo vaidmens – esu tvarumo viceprezidentas.

– Jeigu turėtumėte galimybę susitikti su kokiu nors Lietuvos verslininku, kurį pasikviestumėte kavos ar pietų?

– Mielai susitikčiau su Justu Janausku, „Vinted“ įkūrėju ir „Qoorio“ generaliniu direktoriumi. Tačiau man taip pat labai patiktų susitikti ir aptarti iššūkius su jaunais pradedančiaisiais startuolių įkūrėjais iš Lietuvos.

Verslininkas Martinas Villigas rugsėjo 25 d. daugiau papasakos apie Bolto sėkmės istoriją viename didžiausių Baltijos šalyse progreso ir inovacijų „LOGIN 2020“ renginių „Game changers“.