Kaip pasakojo Civilinės aviacijos asociacijos prezidentas Artūras Stankevičius, kovo mėnesį aviacijos sektoriuje dėjosi tikra velniava.
Paskelbtas karantinas, anot jo, labai greitai užspaudė visų su aviacija susijusių įmonių rankinius stabdžius, o jų veikla, kaip skaičiavo, krito apie 96-98 proc.
A.Stankevičiaus teigimu, dabar situacija tokia, kad aviakompanijos skrydžius ir reisus gali planuotis vos keletą dienų į priekį, nors įprastai tai daroma kalbant apie keletą mėnesių ar net metus laiko.
„Kas liečia mūsų aviakompanijas Lietuvoje, tas darbuotojų skaičius kardinaliai keitėsi (karantino metu-red.) ir manau dar keisis.
Dauguma įmonių tai darė (atleido- red.) ir daro. Teko bendrauti su kolegomis iš Šiaurės Europos, tai tikrai nemaža aviakompanija, ir ji yra pasiskaičiavusi kiek su minimaliais žmogiškaisiais resursais ir minimaliai lėktuvų jiems užteks pragyventi 2,5 metų. Tai jų strategija yra išgyventi maksimaliai ilgai, tikėtis, kad ta situacija nepablogės kardinaliai ir turėti šansą grįžti į rinką“, – bendrai apie nuotaikas tarp aviacijos įmonių sakė jis.
Skaitmeninės skrydžių informacijos teikimo bendrovės OAG produkto vadovas Donatas Mažeika, kurio atstovaujama įmonė registruoja visų pasaulyje vykstančių skrydžių informaciją, tikino, kad patys juodžiausi mėnesiai aviacijoje buvę balandis, gegužė ir birželis.
„Europoje daugiausiai nukentėjo Ispanija. Jų skrydžiai sumažėjo net 95 proc., nedaug atsiliko ir Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir kitos šalys.
Jeigu kalbėtume apie Lietuvą, skaičiai būtų labai panašūs.
Jeigu pamenate, visi skrydžiai buvo sustabdyti nuo kovo mėnesio, iš inercijos kažkiek skraidė reguliarios kompanijos, buvo repatriacijos skrydžių, padidėjo krovininių skrydžių, bet balandį ir gegužę turėjome 95 proc. mažiau skrydžių lyginant su 2019-aisiais“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad šiandien situacija, palyginus, jau yra nebloga, o procentine vykstančių skrydžių išraiška Lietuva yra tarp geriausių pasaulyje.
„Galime kalbėti apie 60-70 proc. lėktuvų užpildymą“, – teigė D. Mažeika.
Visgi A.Stankevičius sakė dėl atsigavimo daug optimizmo nematantis.
„Skrydžių daugiau, bet sukuriama pasiūla yra kur kas didesnė nei paklausa. <...>
O ir ši krizė tikrai yra kitokia. Ar aviacija ją išgyvens? Be abejo, bet kiek mūsų liks, kokie mes būsime, kaip mums reikės pasikeisti, parodys laikas. Visi laviruoja ant išlikimo ribos ir skaičiuoja, kaip galima optimizuotis reaguojant į situaciją Lietuvoje ir Europoje“, – kalbėjo jis.
D. Mažeikos nuomone, ilgiausiai gali užtrukti būtent verslo kelionių sektoriaus atsigavimas, mat verslas krizinėje situacijoje puikiai prisitaikė prie darbo nuotoliniu būdu.
„Antras dalykas, kiekviena krizė, jeigu ji finansinė, turi įtakos ir verslo rezultatams. Matėme, kad BVP Vokietijoje ir Amerikoje ir kitose vakarų Europos šalyse smuko labai stipriai, o verslo kelionių srautas yra tiesiogiai susijęs. Šios dvi priežastys lems, kad verslo skrydžiai atsigaus paskutiniai“, – prognozavo jis.
Taip pat, kaip pridūrė, kalbant bendrai, kad situacija aviacijoje grįžtų į buvusią 2019-aisiais, tam įmonėms prireiks mažiausiai 3-4 metų laiko, o bendrai skrydžių sektorius, kaip teigė, atsigaus tik po 7 metų.
„7 metai – kai kalbame apie tą skaičių, tai kalbame apie oro linijų apyvartinių lėšų ir ekonominės būklės atsigavimą“, – sakė D. Mažeika.
A.Stankevičius tikino pritariantis tokioms prognozėms.
„Aš taip pat pritariu kolegai ir manau, kad tai dar optimistinis variantas, kad 2024 metais mes pasieksime prieškovidinį skaičių“, – pridūrė jis.
