Dėl koronaviruso pavasarį apribojus oro susisiekimą, įmonės pajamos šiemet buvo tik 11,665 mln. eurų – du kartus mažesnės nei 2019 metų pirmąjį pusmetį. Aviacinės veiklos pajamos smuko 2,1 karto iki 7,263 mln. eurų, neaviacinės veiklos pajamos – beveik du kartus iki 4,401 mln. eurų, teigiama Lietuvos oro uostų šešių mėnesių veiklos ataskaitoje.

Šiemet 41 proc. aviacinės veiklos pajamų gauta iš išvykstančio keleivio rinkliavos, 37 proc. – orlaivių tūpimo rinkliavos. Daugiausia neaviacinės veiklos pajamų Lietuvos oro uostai gauna iš pastatų ir patalpų nuomos bei automobilių stovėjimo.

Lietuvos oro uostų pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) šiemet buvo 1,319 mln. eurų – 8,2 karto mažesnis nei per 2019-ųjų šešis mėnesius (10,811 mln. eurų), EBITDA marža sudarė 11 proc. (pernai sausį-birželį – 47 proc.).

Per šių metų šešis mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostose skrydžių skaičius sumenko 48,7 proc. iki 15,4 tūkst. eurų, keleivių skaičius smuko 62,6 proc. iki 1,153 milijono. Didžiausias keleivių skaičiaus kritimas fiksuotas Vilniaus oro uoste – 63,6 proc. iki 868,4 tūkstančių.

Šių metų pirmąjį pusmetį pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“ valdė atitinkamai 34 proc. ir 24 proc. Lietuvos oro vežėjų rinkos, kitų skrydžių bendrovių rinkos dalys buvo mažesnės kaip po 10 procentų.

Lietuvos oro erdvė keleiviniams skrydžiams ir keltams buvo uždaryta balandžio 4-ąją. Pirmieji skrydžiai po karantino pradėti atnaujinti nuo gegužės vidurio.

Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad dėl koronaviruso krizės veiklos pajamos šiemet, palyginti su 2019 metais, sumažės 49 procentais. Aviacinės veiklos pajamų sumažėjimas turėtų siekti 48 proc., neaviacinės veiklos pajamų – apie 52 procentus. Įmonės vertinimu, šiemet keleivių srautas ir skrydžių skaičius bus atitinkamai apie 60 proc. ir 30 proc. mažesnis nei 2019 metais.

Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos oro uostai investavo 10,334 mln. eurų (2019-ųjų sausį-birželį – 7,208 mln. eurų), iš kurių 6,854 mln. eurų teko Vilniaus, 3,095 mln. eurų – Kauno, 385 tūkst. eurų – Palangos oro uostui. Didžioji investicijų dalis – 8,734 mln. eurų – skirta pastatų ir statinių plėtrai bei jų atnaujinimui.

Birželio pabaigoje Lietuvos oro uostuose dirbo 619 žmonių (2019-ųjų birželio pabaigoje – 660 darbuotojų).