Nauji valdybos nariai įregistruoti rugsėjo 1 dieną, kuomet buvo užbaigta Kelių direkcijos pertvarka iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę, rodo Registrų centro duomenys.

Be Susisiekimo ministerijos turto ir įmonių valdymo skyriaus vedėjos R. Andruškevičienės ir V. Balyno, valdyboje taip pat dirba dar du nepriklausomi nariai – anksčiau ne vienerius metus Susisiekimo ministerijoje dirbęs, vėliau šešerius metus Transporto ir kelių tyrimų institutui vadovavęs Šarūnas Baublys bei tuometinio Energijos sprendimų centro vyriausioji finansininkė Rūta Jakubauskienė, nuo 2019-ųjų iki šių metų birželio dirbusi „Achemos grupėje“.

Susisiekimo ministerijai valdyboje taip pat atstovauja ministerijos vyriausiasis patarėjas Henrykas Surovičius.

Pasak susisiekimo viceministro Virgaudo Puodžiuko, svarbiausias tikslas naujai valdybai bus įgyvendinti Kelių direkcijos reformą.

„Valdybai keliami dideli tikslai. Pirma, sėkmingai įgyvendinti reformą, nes dabar mes tik paskelbėme, kad tai yra valstybės įmonė, tačiau dabar reikia suderinti struktūrą, tikslus, rodiklius, pasirašyti sutartis, nustatyti darbų prioritetus“, – BNS sakė V. Puodžiukas.

„Aš asmeniškai labai tikiuosi, kad valdyba bus tas organas, kuris padės naujai vadovybei sutvarkyti, paruošti įmonę sėkmingai veiklai“, – pridūrė viceministras.

Naujai pertvarkytos Kelių direkcijos valdyba paskirta ketverių metų kadencijai. Įmonės vadovo konkursą laimėjo Administravimo departamento direktorius Remigijus Lipkevičius, tačiau jis, anot V. Puodžiuko, dar negavo reikiamų teisėsaugos pažymų.

Diskutuojant dėl Kelių direkcijos pertvarkos, Seime kilo ginčų dėl valdančiųjų noro, kad naujai įkurtoje įmonėje daugumą sudarytų valstybės tarnautojai, jie turėtų rūpintis direkcijos įgyvendinamomis Vyriausybės programomis.

Opozicijos atstovai tvirtino, kad iš valstybės atstovų sudarytos valdybos ne tik prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), bet ir netenkintų valstybės institucijų, nes nėra norinčių valdybose dirbti darbuotojų.

Seimas su siūlymu, kad Kelių direkcijos valdyboje daugumą sudarytų nepriklausomi nariai, sutiko po to, kai pertvarkos įstatymą vetavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tuomet sakė sutinkantis su idėja pertvarkyti Kelių direkciją į valstybės įmonę, tačiau prieštaravo bendrovės valdymo politizavimui.