– p. Viltraki, šiandien oficialiai galime sakyti, kad vasara baigėsi. Kokia ji buvo Jūsų valdomai įmonei? Tikriausiai, įprastai sezonas būdavo visai kitoks nei šis.

– Mes su kolegomis tarpusavyje juokaujame, kad iš tikrųjų turėsime išgyventi tris žiemas. Vietoje įprasto sezoniškumo žiema-vasara-žiema, šiuo atveju turime žiema-žiema-žiema. Tai toks ir sezonas.

Birželio mėnesį mes iš viso išskraidėme 180 valandų, kai, tuo tarpu, 2019-aisiais vienas lėktuvas praskrisdavo daugiau nei 300, 350-400 valandų. Šiuo atveju, 16 lėktuvų ir tik 180 val. per mėnesį. Kritimas yra labai didelis. Tikriausiai, net žiemos nebūdavo tokios blogos, kaip buvo ši vasara.

– Tačiau liepą ir rugpjūtį situacija buvo kiek pagerėjusi.

– Turėjome šiek tiek optimizmo. Rinka labai lėtai po truputį pradėjo atsigauti, bet iš žiniasklaidos, iš paskutinių žinučių matome, kad vėl viskas stoja.

Mūsų partneriai „Novaturas“, „Tez tour“ sustabdė visus skrydžius ir šiuo metu mes niekur neskrendame. Nežinau, ar tai pirmos bangos pratęsimas, ar antra banga, bet realiai vėl grįžtame į kovo, balandžio mėnesius.

– Tai ar gerai suprantu, kad šiandien visi Jūsų lėktuvai yra ant žemės ir nevykdote skrydžių?

– Ne visai. Yra užsakomųjų skrydžių, yra Cargo skrydžių, bet tos apimtys yra labai mažos, minimalios.

– Tai iš ko šiandien gyvena Jūsų įmonė, iš ko išsilaikote?

– Nuo pat pirmos dienos, ką mes pradėjome daryti, tai mažinti fiksuotus kaštus. Iš tikro kovo mėnesį mes turėjome daugiau nei 400 darbuotojų ir labai gaila, bet teko su jais atsisveikinti, su didžiąja dalimi, o šiuo metu mes turime 40 darbuotojų administracijoje, biure.

Realiai, nuo pirmos krizės dienos mes netikėjome jokiomis paramomis, jokiu optimistiniu scenarijumi, tiesiog ėmėmės daryti pokyčius organizacijoje, veikloje, versle. Realiai, jeigu mes nebūtume to įgyvendinę, šiuo metu jau kalbėtumėte su bankrutuojančios įmonės vadovu.

Visų pirma, fiksuoti kaštai, tada persiorientavome ir iš poros lėktuvų išėmėme sėdynes ir pradėjome vežti Cargo krovinius. Tada pradėjome dirbti su rinkomis, kurios turbūt anksčiau nebuvo patrauklios ir su kuriomis nebuvo kontakto, dabar vežame ir kareivius iš Suomijos ir Vokietijos į Bagdadą, tada yra keletas užsakomųjų skrydžių į Afriką. Tiesiog ieškome nišų, naujų būdų užsidirbti ir bandome išgyventi.

GetJet Airlines
Foto: Bendrovės archyvas

– Tai darbuotojų atleidimas, kuris tuo metu pakankamai garsiai nuskambėjo, buvo būtinas, kad jūs nebankrutuotumėte? Buvo iškilusi reali bankroto grėsmė?

– Turbūt nuskamba dažniausiai pirmi, kurie tuos dalykus padaro. Tikriausiai jeigu paimtumėte nuo pirmos iki dešimtos pozicijos, kiek kas žmonių atleido, mes turbūt nebūtume tokie išskirtiniai, ypač kalbant apie turizmą, aviaciją.

Be abejo, tai buvo būtina ir aš nesuprantu, kodėl žiniasklaidoje yra skleidžiamas labai stiprus optimizmas, pozityvas kalbant apie turizmą, aviaciją, oro uostus. Optimizmo nėra daug, iš tikro, situacija yra prasta ir realiai kalbant apie perspektyvas, tai jos yra pakankamai liūdnos.

Mes kalbame tik apie pačią ledkalnio viršūnėlę, kalbame apie visą turizmo industriją. Aš beveik kasdien bendrauju su lėktuvų savininkais, bankais, lizingo bendrovėmis ir didžiulės kompanijos, monstrai, kurių apyvartos yra milijardai per metus, jie nėra tikri, ar jie išgyvens antrąją bangą.

Aš prieš porą savaičių buvau susitikęs su vienos didžiausių pasaulyje lizingo bendrovės savininku ir jis pasakė: „Dariau, jeigu bus antra banga, didelis klaustukas, ar mes liksime rinkoje“. O ką tai reiškia? Kad visi šie lėktuvų savininkai yra finansuojami bankų, tad nukentės ir bankai. Tada galime kalbėti ir apie viešbučius, jų savininkus ir kas aptarnauja viešbučius, ūkininkus, kas tiekia maistą, bet apsiribojama bendrais keleivių skaičiais, kažkokiais atsigavimais. Tai žinokite, kad atsigavimo nėra.

Žmogus iš principo nori tikėti, nori gerų naujienų, tai dėl to taip galbūt ir yra formuojama nuomonė, bet gerų naujienų šiuo metu aviacijoje nėra.

<...> aš esu realistas, čia nėra nei juoda, nei balta, nei pilka, tiesiog taip šiuo metu yra. Tikėtis, kad šiemet kažkas pasikeis į gerąją pusę, neverta, nes taip nebus.

– Jūsų įmonė pernai augo dukart. Ar skaičiavote, kiek galimų pajamų netekote?

– Praėjusiais metais apyvarta buvo beveik 120 mln. Eur. Šie metai dar nepasibaigė, bet rezultatas bus geras, jeigu mes pasieksime bent 30 mln. Eur.

– Ar 2020-iesiems buvote numatę kažkokių investicijų?

– Taip, buvome. Mūsų parkas turėjo augti iki 20 lėktuvų. Tada buvo numatytas naujų simuliatorių pirkimas, investicija virš 20 mln. Galima sakyti, kad mums pasisekė, ačiū Dievui, kad mes tos investicijos nepatvirtinome ir nepadėjome parašų ant tų sutarčių, nes dabar turėtume 20 mln. Eur įsipareigojimų ir sustojusį verslą.

Daug kas neįvyko, kas buvo planuota. Iš tikro, kai kuriais atvejais gerai, kad neįvyko. Bendrai paėmus, mes projektus vykdome, bet jų apimtis stipriai sumažinome.

Aš jau kalbėjau su žurnalistais ir pristatinėjau mūsų taip vadinamą mokymo mokyklą (Flight school-angl.), į kurią yra investuota, yra nupirkti nauji mokomieji lėktuvai, simuliatorius. Tai mes toliau tą verslą bandome stumti į priekį, be abejo, tik apimtys yra visai kitokios nei buvo planuota 2019 metais.

– Ar Jūsų įmonė ruošiasi antrai bangai ir turi strategiją, kaip viskas galėtų baigtis, kad netektų uždaryti durų, užrakinti spynos ir išsiskirstyti?

– Tas Jūsų durų užrakino variantas yra galimas. Šiuo metu aš turiu prabangą matyti įmonės ateitį 3-4 mėn. į priekį ir aš manau, kad tai yra labai gerai.

Tie žingsniai, kuriuos mes padarėme nuo balandžio 1 dienos, kai tik prasidėjo COVID-19 krizė, jie dabar mus gelbėja.

Toliau optimizuojamės, toliau ieškome būdų, kaip taupyti, mažinti kaštus. Iš principo, kabinamės į bet kurį kontraktą, kuris yra, kurį galima laimėti. Visų aviakompanijų strategija dabar yra vienintelė – išlošti laiko. Jokių kitų strategijų nėra.

Šiuo metu didžiausias problemas kelia tai, kad neaišku, kada COVID-19 krizė baigsis.