Jos autoriai turės nurodyti ir ekonominiais skaičiavimais pagrįsti, kiek lėšų tam turėtų skirti valstybė ir savivaldybės.

„Rengiant šią studiją bus įvertintas keleivių ir krovinių judėjimo poreikis, laivybos kelių būklė, paslaugų lygis ir plėtros galimybės bei išanalizuota galimybė sukurti darnią, nenuostolingą, konkurencingą turistinio ir krovininio vandens transporto sistemą visame vidaus vandenų kelių tinkle nuo Nemuno aukštupio iki žemupio“, – pranešė ministerija.

Studija turės būti parengta per aštuonis mėnesius. Centriniame viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad pasiūlymų laukiama iki rugpjūčio 18 dienos, jai skirta ne daugiau kaip 50 tūkst. eurų (be PVM).

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę Birštone sakė investicijos į Nemuno gilinimą ir pakrančių sutvarkymą paskatintų turizmą bei krovinių gabenimą visuose su didžiausia šalies upe susijusiuose regionuose.

Prezidentas pabrėžė, kad dėl klimato pokyčių Nemunas senka, todėl jame tampa nebeįmanoma plaukioti laivams.

Per artimiausius trejus metus į krovininės laivybos Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos, keleivinės ir pramoginės laivybos visoje Nemuno upėje, Kauno ir Kuršių mariose atgaivinimą numatoma investuoti daugiau nei 30 mln. eurų – tai būtų didžiausios investicijos į Nemuną per pastaruosius 30 metų.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius susitikime su merais neseniai teigė, kad ministerija vandens kelių atgaivinimą įtraukė į prioritetinių darbų sąrašą bei numatė 28 mln. eurų Europos Sąjungos fondų bei Lietuvos biudžeto lėšų keliui nuo Kauno iki Nemuno sutvarkyti. Dar beveik 3 mln. eurų skirta technikai įsigyti.

Preliminariu vertinimu, laivais iš Kauno iki Klaipėdos kasmet galėtų būti vežama 1 mln. tonų krovinių.