Pasak Algio Latako, uosto krova pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pat metu pernai, sumažėjo 6,6 proc. iki 22,1 mln. tonų, tuo metu rytinės Baltijos uostuose ji smuko vidutiniškai 7 proc.

„Šita pandemija per pirmą pusmetį turėjo tam tikrą įtaką darbams, krova Klaipėdos uoste sumažėjo 6,6 proc.“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė A. Latakas.

„Tačiau žiūrint į dvylika rytinės Baltijos uostų, kuriuos mes matuojame ir su savimi lyginame, bendras mažėjimas būtų apie 7 proc., reiškia, mes esame truputėlį žemiau šio vidurkio“, – pridūrė jis.

Uosto vadovas pabrėžė, kad Rusijos uostuose krova krito labai nedaug, tuo metu Latvijos – gerokai daugiau.

„Latvijos uostai labai smarkiai krito savo krovos apimtimis ir šitą skaičių iki 7 proc. išlaiko Rusijos uostai, kurių krova krito labai nedaug. Didžiausiame uoste Ust-Lugoje krito tik 1 proc., Sankt Peterburge – 0,7 proc. Aišku, Rusijos uostas Vyborgas krito labai daug“, – kalbėjo A. Latakas.

Anot jo, Klaipėdos uoste labiausiai sumažėjo skystų krovinių, taip pat sumenko konteinerių krova. Be to, pirmąjį pusmetį į uostą neatplaukė nė vienas kruizinis laivas.

„Kas labiausiai yra pastebima, tai kruizinė laivyba. Iš visų planuotų laivų neturėjome nė vieno ir labai sunku pasakyti, ar šitų laivų bus. Pagal šiandieninę informaciją jų nebus, bet situacija gali dar kažkiek pasikeisti“, – teigė A. Latakas.

Uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas teigė, kad konteinerių krova krito sumažėjus prekybai tarp Azijos ir Šiaurės Europos. Pavyzdžiui, jūrinių konteinerių apimtys šiemet iki gegužės į Rusiją mažėjo 23 proc., į Latviją – 21 proc., į Estiją 27 proc. į Lietuvą – 17 proc.

„Tai, aišku, yra sąlygota karantino, įvestų prekybos, žmonių judėjimo suvaržymo ir, aišku, prekyba tarp Azijos ir Šiaurės Europos smarkiai sumenko“, – sakė A. Drungilas.

Pasak jo, naftos produktų krovos kritimą lėmė ir dėl didelių naftos kainų svyravimų pavasarį mažėjusi jų gamyba.

„Kuomet „žalios“ naftos kaina buvo nukritusi žemiau nulio, tai realiai maržas padarė neigiamas gamybai ir prekybai naftos produktais. Gamyklos yra susimažinusios gamybą – iki 60 proc. gamybos yra likę, tai iš tikrųjų naftos apyvartos yra sumenkusios“, – sakė uosto rinkodaros vadovas.

A. Latakas taip pat pranešė, kad uosto direkcijos pajamos pirmąjį pusmetį krito 1,5 proc. iki 31,168 mln. eurų.

Antrojo pusmečio viltis – grūdai, atsigavę naftos produktai

Klaipėdos uosto vadovai tikisi geresnio antro pusmečio – su sąlyga, kad numatoma antroji koronaviruso banga nebus tokia skausminga, kaip pirmoji.

Pasak A. Latako, pozityviai į antrojo pusmečio perspektyvas žiūrima dėl numatomo gero grūdų derliaus.

„Mes matome pozityviai antrą pusmetį, nes paprastai birželis ir liepa uoste yra toks pereinamasis laikotarpis, kada nėra grūdų. Grūdų sezonas šiemet yra žadamas labai geras, galvojame, kad grūdai, atsigavę generaliniai kroviniai ir, tikimės, kad galbūt skysti kroviniai, šitą rodiklį pakels ir leis metus pabaigti gerai“, – sakė uosto vadovas.

„Žinoma, niekas negali prognozuoti dėl antros pandemijos bangos, apie kurią yra kalbama. Bet iš šiandienos taško mes labai pozityviai žiūrime į metų užbaigimą“, – pridūrė jis.

A. Drungilo teigimu, pasaulinės tendencijos, ypač atsistatant Kinijos ekonomikai, taip pat leidžia tikėtis geresnių rezultatų.

„Dabar laivybos linjos mato atsistatymą, nes Kinija anksčiausiai išėjo iš karantino apribojimų ir apimtys atsistato (...) Tikimasi, kad antrąjį pusmetį bus augimas, jeigu, aišku, vėl nepasikartos karantino suvaržymai tiek Kinijoje, tiek Šiaurės Europoje“, – sakė vienas uosto vadovų.

Pasak jo, stabilesnės naftos kainos leidžia manyti, kad antrąjį pusmetį atsistatys ir skystųjų krovinių krova.

„Kadangi naftos kainos rinkoje stabilizavosi, jau apie mėnesį „žalios“ naftos kaina laikosi ties 40-50 JAV dolerių (už barelį – BNS), tai vėl gamyba atsistato į stabilias kainų ribas ir mažos turėtų stabilizuotis“, – sakė A. Drungilas.

„Manome, kad gamyklos, jeigu vėl nebus naujų suvaržymų žmonių judėjimui, atstatys gamybą ir eksportas vėl atsistatys ir Klaipėdos uoste“, – teigė jis.

Klaipėdos uostas pernai perkrovė 46,22 mln. tonų krovinių – 0,36 mln. tonų (0,8 proc.) mažiau nei 2018 metais, kai buvo pasiektas krovos rekordas. Krovos mažėjimą šiemet uosto vadovai prognozavo dar prieš koronaviruso krizę.