„Yra klausimai, kaip bus su finansavimu, kurių reikia virš 1,5 mlrd. eurų. Be šito tikrai nepajudėsime. Rytoj turėsime darbinį posėdį, kaip organizuoti mums šios dienos darbą su tais resursais, kuriuos turime. Tam, kad pradėtume darbą, kurį esame pasiruošę nuo Kauno iki Panevėžio, reikia vėlgi turėti garantavimą lėšų. Kol kas to neturime“, – pirmadienį Vilniaus geležinkelio stotyje sakė J. Narkevičius.
Vis dėlto ministras pabrėžė, kad darbai bus baigti numatytu laiku.
„Estija ir Latvija tik ruošiasi vėžės statybai, o mes jau turime praktiškai pabaigtą iki Kauno. Mes galime, nepaisant visokiausių iššūkių, realizuoti projektą numatytu laiku – 2026 metais“, – teigė J. Narkevičius.
„Bet tam, kad tai atliktume, turime sudėlioti valdymą su mūsų partneriais“, – pridūrė jis.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Projekte taip pat numatyta atskira geležinkelio linija Kaunas–Vilnius.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Briuselyje po derybų Europos Vadovų Taryboje „Rail Baltica“ plėtojimui numatyta suteikti papildomą 1,4 mlrd. eurų sumą.
