Kelių direkcija su „Panevėžio keliais“ ir jos partnere „Inhus Engineering“ pasirašė maždaug 1,7 mln. eurų sutartis dėl dviejų atkarpų, kurių bendras ilgis yra daugiau nei 21 kilometras, projektavimo, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale.

„Panevėžio keliai“ su partneriais turės suprojektuoti atkarpas nuo 56,8 iki 72,5 kilometro bei nuo 79 iki 85 kilometro.

Pirkimo ataskaitoje taip pat nurodoma, kad „Panevėžio keliai“ pateikė geriausią (463,8 tūkst. eurų) pasiūlymą projektuoti trečią atkarpą (nuo 72,5 iki 79 km), o ketvirtos atkarpos geriausiu pripažintas „Sweco Lietuvos“ pasiūlymas (575,7 tūkst. eurų). Kol kas neskelbiama, ar sutartys pasirašytos.

2019 metų pabaigoje Vyriausybė patvirtino „Via Baltica“ 40 kilometrų ilgio ruožo nuo Kauno iki Lenkijos sienos rekonstravimo specialųjį planą, leidusį pradėti plane numatytas žemės paėmimo procedūras. Jas baigus, darbus planuojama pradėti 2022 metais, o baigti – iki 2025-ųjų pabaigos.

Šiame „Via Baltica“ ruože esančios degalinės kritikavo specialųjį planą, nes jame nenumatyti tiesioginiai įvažiavimai į degalines. Kelių direkcija tvirtino, kad ruožas bus paverstas automagistrale, todėl padidinus leistiną greitį iki 130 kilometrų per valandą tiesioginiai įvažiavimai į degalines yra neįmanomi.

Tarptautinė magistralė „Via Baltica“ keturių juostų keliu turėtų sujungti Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Ja iš Vakarų Europos per Lenkiją važiuoja daug krovininio transporto.

Rekonstravus ruožą nuo 56,83 iki 97,06 km leistiną greitį jame ketinama padidinti iki 130 kilometrų per valandą, panaikinti visas vieno lygio sankryžas ir nuovažas, atskirti tranzitinį ir vietinį transportą, sankryžas rengti tarp jų išlaikant 5 kilometrų atstumą, įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus.

Bendras „Via Baltica“ ilgis Lietuvoje yra 274 kilometrai, projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.