Magistralė pradėta tvarkyti dar 2008 metais, kai nuo 2 iki 4 eismo juostų praplatinta dalis nuo 10 iki 16 kilometro.

Kaip sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos vadybininkas Evaldas Tamariūnas, 2018–2020 metais kelias rekonstruotas įgyvendinant dvi viešojo pirkimo sutartis.

„2018–2019 metais vykdyta „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožų 16,00–16,87 km ir 17,57–20,90 km rekonstravimas, darbai“. Darbus atliko įmonė „YIT Lietuva“.

2019– 2020 metais vykdoma „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožų 16,80–17,64 km ir 20,84–21,50 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, dviejų lygių sankryžų įrengimas A14 kelio susikirtimuose su keliu Nr. 172 (A14 kelio ruože 16,80–17,64 km) ir su keliu Nr. 108 (ruože 20,84–21,50 km). Darbus atlieka įmonė „Panevėžio keliai“. Šiuo metu vyksta baigiamieji darbai“, – sakė jis.

E. Tamariūnas nurodė, kad A14 ruožų nuo 10 iki 21,5 km rekonstravimas iki šiol kainavo apie 50 mln. eurų, t. y. apie 4,35 mln. eurų už 1 km.

Komentuodamas šiemet vykdytus darbus LAKD atstovas sakė, kad rangovas šiek tiek vėlavo.

„Dėl darbų zonoje rasto durpyno – rangovas negalėjo vykdyti darbų konkrečiose vietose, t. y. antros sankryžos jungiamuosiuose keliuose, tačiau tai netrukdė jam vykdyti darbų pirmoje sankryžoje ir t. t.

Tikėtina, kad darbai galėjo užtrukti, nes rangovas, teikdamas savo pasiūlymą pirkimo metu, galimai netinkamai įvertino laiką, per kurį gali įvykdyti sutartį. Sutartis nebuvo stabdoma. Už darbus, kuriuos vėluota atlikti dėl nenumatytų aplinkybių, delspinigiai nėra taikomi. Už kitus vėluojamus atlikti darbus skaičiuojami delspinigiai“, – sakė E. Tamariūnas.

Anksčiau skelbta, kad A14 ruože nuo 10 iki 21,5 km kelias sustiprintas ir praplatintas nuo 2 iki 4 eismo juostų, o nekokybišką cementbetonio dangą pakeitė asfaltuota kelio danga.

„Eismo saugai gerinti kelyje panaikinti kairiniai posūkiai ir apsisukimai per skiriamąją juostą, nutiesti jungiamieji keliai. Pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui užtikrinti pastatytas pėsčiųjų viadukas, įrengta požeminė pėsčiųjų perėja, šalia kelio nutiestas 4,4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Be to, atnaujintame ruože įrengtas kelio apšvietimas, apsauginiai atitvarai, triukšmą slopinanti sienutė, tinklo tvoros nuo laukinių žvėrių.

Pėsčiųjų viadukas pastatytas ties keliu į Raudondvarį, prie nuovažos į šalia esančias kavines (16,49 km), ties juo abejose kelio pusėse numatoma įrengti autobusų sustojimo aikšteles. Požeminė pėsčiųjų perėja įrengta magistralės 18,56 km, kur ties keliais į Gegliškių ir Pašilių kaimus yra autobusų stotelės“, – rašoma pranešime.

Be to, šiame ruože įrengtos žiedinės sankryžos, prie jų prisijungs jungiamieji keliai bei greitėjimo ir lėtėjimo juostos iš kelio A14.

Likusi dalis – iki 2030 metų

Likusią A14 dalį planuojama sutvarkyti 4 etapais iki 2030 metų. Kaip nurodoma LAKD parengtoje Ilgalaikės valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 metų strategijoje, už 188 mln. eurų iš viso ketinama sutvarkyti 66,6 km, t. y. apie 2,8 mln. eurų už 1 km.

2023–2025 metais turėtų vykti betono dangos ruožo nuo 21,5 iki 39,2 km rekonstravimas, o 2028–2030 metais – nuo 52,18 iki 93,65 km.

2023–2024 metais turėtų būti vykdomas projektas susisiekimui Utenoje pagerinti (kelio A14 ruožo nuo 93,65 iki 95,60 km rekonstravimas).

Kaip „Delfi“ paaiškino E. Tamariūnas, ruožas nuo 39,2 iki 52,18 km, 2019 metų duomenimis, yra geros būklės, todėl ir nenumatytas tvarkyti.

Kelias A14 Vilnius–Utena – vienas problemiškiausių Lietuvoje. Tai bene vienintelis kelias su cementbetonio danga, kuri yra susidėvėjusi, deformuota ir kelia pavojų eismo saugai.

Vilnius–Utena
Foto: Lietuvos automobilių kelių direkcija