„Pradėjus veikti europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“, Lietuvos geležinkelio infrastruktūra gerokai išsiplės, padidės traukinių eismo intensyvumas, atsiras skirtingo standarto infrastruktūrų technologinių priežiūros skirtumų, tad priežiūrai reikės skirti daugiau dėmesio ir pajėgumų. Akivaizdu, jog esamų depų nepakaks, tad privalome pasiruošti ir įrengti naujus“, – pranešime sako „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ vadovas Karolis Sankovskis.
Nurodoma, kad pirmuoju etapu bus parengtos ne mažiau kaip keturios 1435 mm pločio vėžės geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų bei su jais susijusių objektų (geležinkelio kelių, pastatų, statinių ir įrenginių) plėtros alternatyvos.
Šios alternatyvos bus formuojamos įvertinant projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros galimybių studijos išvadas, taip pat turės atitikti ir tokius kriterijus kaip galimybė kuo paprasčiau prisijungti prie reikiamų komunikacijų, turės būti numatyti privažiavimo keliai bei kita reikalinga infrastruktūra.
„Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūrai aptarnauti skirti depai bus įrengti iki 2026-ųjų.
Įgyvendinus projektą, per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392 kilometrus, Latvijoje – 265 kilometrus, Estijoje – 213 kilometrų.
