Pasak bendrovės, nors 2020 metų pradžia aviacijai žadėjo būti gausi naujų kelionių krypčių ir augančių keleivių srautų, tačiau netrukus skrydžiai buvo paralyžiuoti naujojo koronaviruso epidemijos.
Vis dėlto laikinasis įmonės vadovas Marius Beliūnas, analizuodamas skrydžių srautų atsigavimo tendencijas, pastebi, kad situacija išlieka pakankamai pozityvi. Jis tikisi, kad prognozių nepakoreguos antroji pandemijos banga.
„Optimistiniai liepos pirmos dienos lūkesčiai siekė 62 proc. skrydžių srautų sumažėjimą, o pesimistiniai vertinimai numatė, kad skrydžių srautai bus sumažėję 85 procentais. Tačiau tądien skrydžių skaičiaus mažėjimas siekė 65 procentus. Tai sudaro prielaidas tikėtis, kad metų pabaigoje skrydžių skaičius sumažėjimas sieks 20-30 proc.“, – sako M. Beliūnas.
Populiariausios pusmečio kryptys buvo iš Vilniaus į Rygą (aptarnauti 1057 skrydžiai), į Varšuvą (747 skrydžiai) ir į Minską (504 skrydžiai).
Pirmąjį šių metų pusmetį lėktuvai daugiausiai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste (čia skrydžių vadovai aptarnavo 11 tūkst. orlaivių arba 51,7 proc. mažiau nei pernai metais tuo pačiu metu). Kauno oro uoste aptarnauti 3 tūkst. lėktuvų, Palangos oro uoste – šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. lėktuvų, o Šiauliuose – 1,3 tūkst. lėktuvų.
Sausį-birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, tranzitinių skrydžių per Lietuvą skaičius mažėjo 49 proc. ir tesiekė 48,7 tūkst. skrydžių. Tranzito rinkoje šį pusmetį lyderiavo Rusijos „Aeroflot“ (5,5 tūkst. skrydžių), Suomijos „Finnair“ (3,4 tūkst. skrydžių), Latvijos „Airbaltic“ (2,9tūkst. skrydžių), Vokietijos „Lufthansa“ (2,8 tūkst. skrydžių) ir Rusijos „Rossiya“ (2,2 tūkst. skrydžių).
Sausio-birželio mėnesiais populiariausios skrydžių kryptis buvo Kaliningradas-Sankt Peterburgas ir Frankfurtas-Seulas. Tranzito rinką palaikė ir skrydžiai tarp Kaliningrado ir Maskvos, bei tarp Frankfurto ir Šanchajaus.