Didžiausios Artimųjų Rytų regiono oro linijos, eksploatuojančios 270 plataus korpuso orlaivių, kovo pabaigoje prisijungė prie ilgėjančio sąrašo oro vežėjų ir sustabdė savo veiklą, kad galėtų pristabdyti naujojo koronaviruso plitimą.

Praėjus dviem savaitėms oro linijos veiklą atnaujino, tačiau vykdė tik ribotą kiekį skrydžių. Iki rugpjūčio pabaigos „Emirates“ ketina atnaujinti skrydžius į 58 miestus, nors prieš pandemiją vežėja skraidė 157 kryptimis.

Nepaisant to, „Emirates“ prezidentas Timas Clarke'as sakė, kad tam, jog oro linijų veikla pasiektų „tam tikrą normalumo laipsnį“, gali prireikti iki ketverių metų, o oro linijos, neatskleisdamos tikslių skaičių, rengia atleidimo planus.

Kasmetinėje „Emirates“ ataskaitoje teigiama, kad prieš krizę oro linijose dirbo 60 tūkst. darbuotojų, įskaitant 4,3 tūkst. pilotų ir beveik 22 tūkst. įgulos darbuotojų.

T. Clarke'as interviu transliuotojui BBC sakė, kad oro linijos jau atleido apie dešimtadalį savo darbuotojų, ir pridūrė, jog „Emirates“ „greičiausiai turės atleisti dar keletą (darbuotojų), greičiausiai iki 15 proc.“

Bendrovės atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP sakė neturinti ko pridėti prie ataskaitos.

Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) teigė, kad pasaulio oro linijos šiemet dėl koronaviruso krizės patirs 84 mlrd. dolerių (74,3 mlrd. eurų) nuostolių – daugiausiai per visą aviacijos sektoriaus istoriją.

T. Clarke‘as interviu teigė, kad „Emirates“ oro linijoms „nėra taip blogai, kaip kitoms“, tačiau krizė smogė tuo metu, kai „ėjo vieni geriausių mūsų metų“.