Antrasis šių metų ketvirtis buvo ypač sėkmingas. Balandį-birželį vidutinė svertinė visų Lietuvos II pakopos pensijų fondų grąža siekė +11,1 proc.
„Koronaviruso pandemijos paveiktoms šalių ekonomikoms gelbėti skirtos lėšos suteikė optimizmo, kurį dar labiau augino laipsniškas ribojimų mažinimas ir šalių atsivėrimas. Pirminę paniką pakeitė spartus atšokimas, todėl labiausiai kritusi investicijų į akcijas vertė labiausiai ir atsitiesė. Galime teigti, jog pirmą šių metų pusmetį finansų rinkose matome klasikinį V formos scenarijų. Antrojo šių metų ketvirčio rezultatai buvo labai geri, perėjimas prie gyvenimo ciklo fondų (GCF) formato 2019 metų pradžioje – pasiteisino“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis.
Birželio pabaigoje Lietuvos II pakopos pensijų fondai valdė 3,849 mlrd. eurų būsimųjų pensininkų santaupų. Per metus pensijai kaupiančiųjų turtas ūgtelėjo daugiau nei 10 proc.
„Daugiau ar mažiau rinkos svyruoja nuolatos, todėl turint ilgalaikį tikslą ir lėšas kaupiant periodiškai dėl to jaudintis neverta. Pandemijos įtaka pensijų fondų rezultatų neaplenkė, tačiau kritimo metu įsigyti vertybiniai popieriai šiuo metu turi ir didžiausią vertės augimo potencialą. Todėl tie gyventojai, kurie praėjusiais metais pasirinko minimalią 1,8 proc. nuo atlyginimo įmoką, nuo šių metų liepos 1 d. bet kada gali pateikti prašymą įmoką pasididinti“, – teigia T. Gudaitis.
Pasak asociacijos direktoriaus, stiprus antrojo ketvirčio atšokimas primena, kaip svarbu nesiblaškyti ir nuosekliai laikytis pasirinktos investicijų krypties, nekeičiant jos į konservatyvesnę.
Šiemet stabiliausiai laikėsi ir mažiausius svyravimus patyrė pensijų turto išsaugojimo fondai, kurių vidutinė svertinė grąža sausį-birželį buvo -1,23 proc. (nuo veiklos pradžios +4,68 proc.). Priešpensinio 60-66 metų amžiaus gyventojų santaupas investuojančių pensijų fondų svertinė grąža pirmąjį pusmetį sudarė -1,88 proc. (nuo veiklos pradžios +5,83 proc.).
Santūriai svyravo ir 53-59 amžiaus gyventojams skirti pensijų fondai, kurių vidutinė svertinė grąža per pusmetį buvo -4 proc. (nuo veiklos pradžios +10,57 proc.).
Į akcijas nukreipta didesnė investicijų dalis jaunesnio amžiaus gyventojų santaupų pokyčiams suteikė daugiau dinamikos. 46-52 amžiaus santaupas valdančių fondų vidutinė svertinė grąža pirmąjį pusmetį buvo -6,42 proc. (nuo veiklos pradžios +14,51 proc.). 39-45 metų amžiaus dalyvių santaupas investuojančių fondų svertinė grąža buvo -6,63 proc. (nuo veiklos pradžios 15,51 proc.). Panašiai pirmąjį pusmetį užbaigė ir 32-38 metų gyventojams skirti pensijų fondai, jų rezultatas buvo -6,62 proc. (nuo veiklos pradžios +14,73 proc.).
Pačių jauniausių 25-31 metų ir 18-24 metų gyventojų pensijų fondų grąža šiemet buvo atitinkamai -6,74 proc. (nuo veiklos pradžios 14,63 proc.) ir -6,91 proc. (nuo veiklos pradžios +14,41 proc.).
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pirmą kartą istorijoje Lietuvos pensijų fondams skyrė pirmąją vietą pasaulyje pagal metinį realios grąžos rodiklį. EBPO vertinimu, mūsų šalies pensijų fondai pirmauja pagal 2019 metais uždirbtą realią 16,6 proc. investicijų grąžą.
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc.
Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
