Lietuvos gyventojų noras skristi neišblėso: keliones planuoja dar šią vasarą, saugumas nėra svarbiausia

Nors karantino metu Lietuvos gyventojai neteko galimybės naudotis reguliariais skrydžiais į kitas šalis, šiuo metu keleivinė aviacija palengva grįžta į vėžias, o noras keliauti niekur nedingo, rodo Lietuvos oro uostų užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

Aktyviausi – planuoja skrydžius šią vasarą

Kaip rašoma pranešime spaudai, Lietuvos gyventojų tyrimas dėl kelionių lėktuvu, kurį gegužės mėnesį Lietuvos oro uostų užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter“, rodo, kad šiais metais beveik pusė (45 proc.) aktyviau oro susisiekimu dar prieš karantiną besinaudojusių, didesnes pajamas ir tuo pačiu galimybes keliauti turinčių šeimų ūkių planuoja skrydžius lėktuvais į užsienio šalis, o beveik penktadalis tokių žmonių – keliones planuoja jau šią vasarą.

„Nors apklausa atlikta gegužę, kai aviacijos situacija Europoje dar buvo labai neapibrėžta ir buvo daug spekuliacijų dėl krypčių atvėrimo, šie rezultatai aiškiai rodo, kad ta dalis gyventojų, kurie anksčiau keliavo lėktuvais, vertino mobilumo galimybes – tuo naudosis ir dabar, kai jau galima nemažai saugių Europos šalių pasiekti turizmo, darbo ar kitais tikslais per oro uostus ir naudojantis oro bendrovių pasiūlymais“, – rezultatus komentuoja Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Svarbiausia kaina ir data

Daugiau kaip pusė visų respondentų (58 proc.) pažymi, jog šiuo metu renkantis kelionę lėktuvu svarbiausi kriterijai yra kaina ir data. Antroje vietoje – galimybė skristi tiesiogiai į norimą vietą (be persėdimų) (54 proc.), trečioje – taikomos dezinfekcijos ir saugumo priemonės lėktuve (42 proc.). ​

„Didžioji dauguma Lietuvos keleivių visada prioritetą teikdavo kainai bei galimybei skristi tiesiogiai, todėl šioje vietoje karantino iššūkiai skrydžių įpročių iš esmės nepakeitė“, – tikina A. Stikliūnas.

Apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojams svarbiausia atkurti susisiekimą oru verslo ir emigrantų kryptimis su Skandinavijos regionu, Jungtine Karalyste, Vokietija ir Beniliukso šalimis. Palaipsniui atsigauna ir poreikis tiesioginiams į pietų Europos šalis – Ispaniją, Italiją ir Graikiją.

Anot A.Stikliūno, net ir šiuo metu nemaža dalis skrydžių apklausos dalyvių įvardintomis kryptimis jau yra atkurtos, o nuo liepos mėnesio krypčių skaičius turėtų pasipildyti dar bent keliomis dešimtimis, lygiagrečiai liepą atsinaujins ir užsakomieji skrydžiai į lietuvių pamėgtas atostogų šalis (Graikiją ir Bulgariją).

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.