Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas „Delfi“ pateikė informacijos apie UAB „Baltic Transline“, UAB „Baltic transline transport“ ir UAB „Transdepas“ vairuotojų problemas. Šios įmonės priklauso transporto ir logistikos įmonių grupei „BTL Group“, o jų vadovas – Mindaugas Veselis. Visose trijose įmonėse dirba apie 1300 darbuotojų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiemet gavo 14 prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl šių trijų įmonių, o pernai – 7.

UAB „Baltic transline“: 2019 m. gautas 1 prašymas dėl neteisėto atleidimo. Pasak VDI, ieškovas iki posėdžio atsisakė pareikšto reikalavimo. Šiemet prašymų nagrinėti darbo ginčus negauta.

UAB „Baltic transline transport“: šiemet gauta 7, o pernai – 5, prašymai nagrinėti darbo ginčus dėl neatsiskaitymo. Daugumoje atvejų Darbo ginčų komisija nutraukė ginčo nagrinėjimą, ieškovams atsisakius pareikštų reikalavimų.

UAB „Transdepas“: šiais metais gauti 7 prašymai nagrinėti darbo ginčus dėl dienpinigių, neteisėto atleidimo ir darbo užmokesčio. Iš gautų 7 prašymų išnagrinėtas vienas prašymas, kiti dar nagrinėjami. 2019 m. gautas 1 prašymas dėl neteisėto atleidimo ir dienpinigių nepriemokos, reikalavimai patenkinti iš dalies.

Vairuotojai pusę metų negali grįžti namo

A. Cuzanauskas pasakoja kasdien sulaukiantis dešimčių skambučių iš vairuotojų su prašymu padėti grįžti į Lietuvą. Šie žmonės, užsienyje išdirbę 5–7 mėnesius, negali grįžti namo, nes vadovai neva tam prieštarauja.

„Darbuotojai susitarę, kad užsienyje dirba du mėnesius ir tada mėnesį atostogauja. Europoje įstrigę vairuotojai vadybininkų maldauja sugrįžti, nes jaučia nuovargį. Įmonės jiems sako, kad nėra galimybės jų pakeisti, kaip vergai turi dirbti pusę metų. Bet ar tai vairuotojų problema?“ – pasakoja A. Cuzanauskas.

Vairuotojai, norėdami grįžti namo, esą yra priversti imtis drastiškų priemonių – kreiptis į policiją. A. Cuzanauskas pasakoja, kad vienas „Baltic transline“ vairuotojas, užsienyje išdirbęs 5 mėnesius, Belgijoje kreipėsi pagalbos į vietinę policiją.

„Vienas vairuotojas, būdamas Belgijoje, negalėjo grįžti namo, ir šalies policija parai areštavo „Baltic transline“ sunkvežimį su kroviniu. Kitą dieną, kai policija atėjo aiškintis, jie (įmonė – Delfi) per kelias valandas sumokėjo 4 tūkst. Eur ir sudarė galimybę vairuotojui grįžti namo, viskas buvo tvarkoje.

Sumokėjo tik todėl, kad policija pasakė: „žmogus išdirbo penkis mėnesius, mokat tiek, kas neatitinka minimumo.“ Jie pripažino, kad tai – išnaudojimas darbe, prekyba žmonėmis auka. Iki ko reikia nueiti, kad darbuotojas ieškotų pagalbos, kreiptųsi į policiją, kad jam padėtų ištrūkti?“ – pasakoja pašnekovas.

„Baltic transline“ logistikos vadovas Donatas Nickus tikina neturintis informacijos apie šį minimą atvejį. Esą tik gavus daugiau informacijos apie šį konkretų atvejį, reikėtų įvertinti aplinkybes, kodėl vairuotojas negalėjo grįžti į Lietuvą.

Komentuodamas bendrą situaciją, kodėl įmonės darbuotojai negalėjo grįžti namo, jis pažymi, kad karantinas Europoje ir uždaromos valstybių sienos sutrikdė vairuotojų keliones, mat dirbti Europos maršrutuose ir grįždami namo į Lietuvą vairuotojai vyksta keleiviniu transportu.

„Mūsų įdarbinti vairuotojai į užsienį daugiausia būna išvykę iki 10–12 savaičių. Karantino laikotarpio apribojimai ir užsienio valstybėse neveikiantys vizų centrai buvo apsunkinę vairuotojų pasikeitimą maršrutuose. Vairuotojai ne visada turėjo galimybę grįžti į namus dėl viešojo ir individualaus transporto tarp valstybių judėjimo apribojimo.

Dar vienas veiksnys buvo Lietuvos vizų centrai, darbus atskirose valstybėse atnaujinę gerokai vėliau nei, pavyzdžiui, Lenkijos. Šiuo metu darbai atnaujinti, tad greitu metu galėsime grįžti į standartinius darbo tvarkaraščius“, – tikina D. Nickus.

Darbuotojai neuždirba nė minimumo

Dar viena problema, su kuria susidūrė „Baltic transline“ darbuotojai, – mažinami atlyginimai, kaip pasakojo A. Cuzanauskas, prisidengiant pandemija Europoje. Nuo balandžio visiems vairuotojams žodžiu neva buvo pranešta apie atlyginimų mažinimą.

Paprastai tolimųjų reisų vairuotojų minimali alga – apie 725 Eur „į rankas“. Kaip tikina, per mėnesį už darbą užsienyje šiuo metu jiems išmokama 406 arba 477 Eur, tuo pačiu jie neva negauna ir dienpinigių.

„Per vidinę sistemą visiems darbuotojams buvo pranešta apie atlyginimų mažinimą dėl ekonominės krizės pasaulyje. Tačiau pervežimų nesumažėjo, jų tik padaugėja, nes kai kur buvo padidintas darbo laikas, kad būtų užtikrinamas būtiniausių prekių pervežimas. Tačiau šios įmonės pagalvojo, kad čia puiki galimybė sumažinti.

Kalbėjome su belgų, olandų profsąjungomis, vokiečiais, norvegais, jie sako tą patį – niekas nesumažėjo, viskas vyksta kaip ir anksčiau. Tiems, kas važinėja į padidintos rizikos šalis, – Ispaniją, Italiją – pervežimo įkainiai kilo kelis kartus, kad jie tik važiuotų, nes daugelis pradėjo atsisakyti“, – pasakoja Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso vadovas.

Audrius Cuzanauskas

„Baltic transline“ logistikos vadovas D. Nickus pažymi, kad karantinas Europoje lėmė itin didelius pervežimų rinkos svyravimus, todėl bendrovė buvo priversta mažinti vairuotojų dienpinigius. Tačiau atstovas tikino, kad bazinis vairuotojų atlyginimas nemažėjo.

„Rinkoje trims kroviniams teko dešimt laisvų mašinų, teko kovoti dėl kiekvieno krovinio, o pervežimų kainos krito, daugėjo „tuščių“ neapmokamų kilometrų. Bendrovės rinkosi skirtingus būdus tvarkytis su krize. Mūsų prioritetas buvo darbo vietų išsaugojimas ir vairuotojų neatleidinėjome, tačiau iki įstatymų leidžiamos ribos mažėjo vairuotojų gaunami dienpinigiai. Tuo metu darbo sutartyse įtvirtintas bazinis vairuotojų atlyginimas nemažėjo“, – tikina D. Nickus.

Logistikos vadovas pasakoja pastebintis pirmus rinkų atsigavimo ženklus, tad bendrovė pradėjo atstatyti iki COVID-19 buvusį dienpinigių lygį.

„Birželio mėnesį jau atkūrėme dalį sumažintų dienpinigių. Nuo liepos mėnesio planuojame pilnai atstatyti iki karantino buvusį dienpinigių dydį. Kol kas bendrovė iš dalies tai daro savo rezervais, kadangi buvusi pervežimų paklausa dar nepasiekta“, – sako pašnekovas.

Norėdamas algos gavo pasiūlymą išeiti iš darbo

Vairuotojų atstovas A. Cuzanauskas taip pat pasidalijo telefoninio pokalbio įrašu, kuriame girdėti, kaip įmonės atstovas kalbasi su keliais užsieniečiais vairuotojais. Sugrįžę į Lietuvą jie darbdavio reikalavo išmokėti pilną algą. Per mėnesį vienas iš vairuotojų vietoje 1200 Eur uždirbo tik 477 Eur. Norėdamas gauti pilną atlygį, vairuotojui buvo nurodyta parašyti prašymą atleisti iš darbo. Kaip tikina A. Cuzanauskas, garso įraše kalbantis darbdavys – „Baltic transline“ logistikos vadovas D. Nickus.

D. Nickus, komentuodamas įrašo turinį, pažymi, kad patys vairuotojai informavo darbdavį apie norą išeiti iš darbo. Tačiau įraše vairuotojas kelis kartus paklaustas, ar nori toliau dirbti įmonėje, tikino, kad niekada nėra sakęs, jog nenori čia dirbti.

Foto: AFP/Scanpix

„Vairuotojai visada gauna darbo sutartyje numatytą bazinį atlyginimą joje numatytą dieną ir tai negali priklausyti nuo jokių aplinkybių. Įraše yra aptariamas dienpinigių mokėjimas po to, kai vairuotojai ankščiau laiko savo iniciatyva nutraukė darbą maršrute, buvo parvežti į Lietuvą ir patys pranešė apie norą nutraukti darbo santykius.

Vairuotojai visada gauna pilną uždirbtą atlygį – tiek pagrindinę jo dalį, tiek dienpinigius. Standartiškai grįžę iš darbo kelionės vairuotojai turi į biurą pristatyti dokumentus, grąžinti įmonės patikėtas darbo priemones. Įraše aptariama būtent ši situacija“, – komentuoja logistikos vadovas.

Darbuotojai „varomi“ nemokamų atostogų

Maža to, A. Cuzanauskas užsimena ir apie tai, kad įmonių darbuotojai Lietuvoje „varomi“ neapmokamų atostogų. Grįžusiems į Lietuvą vairuotojams esą pateikiama iš anksto užpildyta forma su prašymu „suteikti neapmokamas atostogas dėl šeiminės padėties“.

„Kai išeini neapmokamų atostogų, už tą laikotarpį nesikaupia stažas, esi visiškai nedraustas, negauni išmokų. Darbuotojas per trejų metų laikotarpį praranda metus stažo, tiek pat būna visiškai niekuo neapdraustas, susirgęs neturi galimybės gauti išmokų už nedarbingumą. Būdamas namie dar ir negauna jokių pajamų.

Šiame sektoriuje yra 79 tūkst. vairuotojų, visi išeina neapmokamų atostogų, o Lietuva tuo pačiu metu praranda pusę milijardo įmokų dėl to, kad įmonės taip pasilengvina gyvenimą“, – aiškina A. Cuzanauskas.

D. Nickus tikina, kad vairuotojai neapmokamomis atostogomis naudojasi ta pačia Darbo kodekso nustatyta tvarka kaip ir visi bendrovės ar Lietuvos dirbantieji.

„Pervežimų rinkoje dirbantys vairuotojai dirbti į užsienį išvyksta iki 8-12 savaičių, tad natūralu, kad grįžę iš kelionės atostogų eina ilgesniam laikui. Tam naudojamos ir mokamos (20 darbo dienų per metus), ir neapmokamos atostogos“, – pažymi jis.

Foto: Baltic transline

Kas mėnesį vairuotojai moka už viešbutį

Vairuotojų atstovas pasakoja, kad kas mėnesį įmonės darbuotojai turi mokėti abonentinį mokestį už „BTL Group“ įmonių grupei priklausantį viešbutį „reSTART“, nepriklausomai, ar vairuotojas ten apsistojo, ar ne. Maža to, karantino sąlygomis čia esą gyvena po penkis ar šešis vairuotojus viename kambaryje.

„Kiekvieną mėnesį jie nuolat moka už viešbutį – išskaičiuoja iš atlyginimo. Sutinka ar ne, niekas neklausia. Vairuotojai negali surasti pigesnės vietos, kur jie galėtų miegoti. Akivaizdus modernios vergystės pavyzdys“, – sako A. Cuzanauskas.

Pasak įmonės atstovo, „Baltic transline“ įkūrė viešbutį, kad įmonės vairuotojai galėtų naudotis patogaus apgyvendinimo privalumais. Tačiau pažymi, kad vairuotojai gali laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą ir neturi pareigos apsistoti „reSTART“.

„Darbuotojams siūlome apgyvendinimą erdviuose, moderniai įrengtuose apartamentuose su visa patogiam gyvenimui reikalinga įranga ir papildomomis paslaugomis: daiktų saugykla, skalbykla, stovėjimo aikštele ir kita. Didžiausi kambariai čia yra keturviečiai, tačiau didžioji dalis yra 2-3 vietų. Apgyvendinant vairuotojus, laikomasi visų apsaugos nuo COVID-19 plitimo priemonių“, – tikina D. Nickus.

VDI: karantino metu darbuotojų naudai priteista 76 896 eurų

Darbo ginčų komisija (DGK) karantino metu gavo 211 prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl transporto sektoriaus įmonių. Tai sudaro 15,6 proc. nuo visų tuo laikotarpiu gautų prašymų. Lyginant su tokiu pat laikotarpiu 2019 m., prašymų padaugėjo apie 12 proc. Tačiau, kaip pažymi VDI, didėjimo tendencija stebima visuose ekonominės veiklos sektoriuose.

DGK karantino metu išnagrinėjo 106 prašymus iš krovininio kelių transporto sektoriaus, kuriuose buvo iškelti 186 reikalavimai, iš jų didžioji dalis – dėl darbo užmokesčio (139). Kiti prašymai dar nagrinėjami.

Nagrinėjant darbo ginčus transporto sektoriuje, karantino metu DGK darbuotojų naudai priteisė 76 896 eurų, t. y. apie 23 proc. daugiau nei pernai.

VDI per šių metų I ketvirtį atliko 141 inspektavimą transporto ir saugojimo sektoriaus įmonėse. Daugiausiai pažeidimų nustatyta dėl darbo apmokėjimo, darbo laiko apskaitos, įdarbinimo ir darbo sutarties sudarymo, taip pat dėl profesinės rizikos vertinimo ir darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.