Automobilių servisų atstovai į „kosmetinius“ pokyčius žvelgia gana skeptiškai. Jų manymu, toks sprendimas nepadės iš šešėlio ištraukti du trečdalius asmenų, teikiančių automobilių remonto paslaugas.
Šešėlis nesumažės?
Pasak Lietuvos autoservisų asociacijos direktoriaus Ainio Petkaus, toks Finansų ministerijos sprendimas iš esmės neišspręs pagrindinių problemų – fizinius asmenis ištraukti iš šešėlio vis tiek bus be galo sunku.
„Daugiau nei metus intensyviai dirbame su Mokesčių inspekcija, Vyriausybės vadinamąja šešėlio mažinimo komisija.
Problema tai, kad mūsų serviso segmento šešėlyje yra daugiau nei 500 milijonų eurų. Tai žino premjeras, medžiaga metodologiškai pateikta. Tačiau mūsų segmente yra kitų sričių, kur negalime net apskaičiuoti neapmokestintų pajamų, nes turime neteisingą įstatymų bazę. Ir jos niekas nenori liesti. Barai, kavinės turi ir kasos aparatus, ir kitas reikalingas sutartis, visiems viskas tinka ir niekas tam nesipriešina. O kad du trečdaliai automobilių remontuojami šešėlyje ir galbūt net neatitinka eismo saugumo reikalavimų, išmeta tiek daug į aplinką žalingų medžiagų ir nemoka mokesčių, visi tyli“, – žodžių į vatą nevyniojo A. Petkus.
Jo manymu, Lietuvoje yra per daug serviso paslaugas teikiančių ir juridinių, ir fizinių asmenų. Būtent tai, A. Petkaus nuomone, iškreipia rinką ir sukuria didelį šešėlį.
„Šiandien mažiausiai du trečdaliai verslo yra šešėlyje. Pagal individualios veiklos pažymą ar su verslo liudijimu dirbantys fiziniai asmenys nėra identifikuojami. Mokesčių inspekcija intensyviai pusę metų dirbo, nes ieškojo identifikacinių sistemos modelių. Dabar asmenys nurodo bet kokį adresą. Mokesčių inspekcija negali jų identifikuoti, susekti ir kontroliuoti. Mokesčių inspekcija sako, kad būtų paprasčiau, jei ši verslo sritis būtų licencijuojama. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako „Mes nieko nedarysime, nes mums dar vieną sritį reikia licencijuoti, pradėsime trukdyti verslui“, – teigė A. Petkus.
Tęsdamas apie nelygią konkurenciją automobilių remonto rinkoje A. Petkus išskyrė ir nesibaigiančią taršos problemą. Pasak jo, turimi duomenys rodo, kad šiuo metu šalyje per metus perdirbama 20 tūkst. tonų padangų. Dar tiek pat lieka nežinioje.
„Turime duomenų, kiek tepalų išpilama neaišku kur. Vien Vilniuje ši problema labai didelė. Ką jau kalbėti apie filtrus, kitas detales...“ – tikino A. Petkus.
Pasak jo, jeigu šią vasarą besitęsiant kriziniam laikotarpiui legalūs servisai neturės daug darbo, kova su šešėliu taps beprasme.
„Atėjo vasara. Jeigu verslas neturės darbo, bus labai dideli nuostoliai. Todėl su tokiu šešėliu konkuruoti nebus įmanoma, prasidės defliacija. Tokiu atveju legalių servisų neišgelbės net ir mažinama paslaugų kaina. Jeigu Vyriausybė nepriims teisingo sprendimo, mūsų servisai turės tik du pasirinkimus – skelbti bankrotą arba pereiti į šešėlį“, – neabejojo A. Petkus.
Laukia pokyčiai
Pasak Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) Mokestinių prievolių departamento direktorės Laimutės Mačernienės, šiuo metu Klaipėdoje veikia 432 įmonės, kurios kaip pagrindinę veiklą nurodo automobilių remontą.
Iki šiol šia veikla buvo galima verstis tiek pagal įsigytą verslo liudijimą, tiek pagal individualios veiklos pažymą (IDV). Nuo liepos 1 d. tokie asmenys galės veikti tik pagal individualios veiklos pažymą.
Variklinių transporto priemonių (automobilių, motociklų ir kt.) technine priežiūra ir remontu šiuo metu gali užsiimti 679 Klaipėdos gyventojai, vykdantys IDV pagal pažymą (567) ar šiemet įsigiję verslo liudijimus (112).
„Klaipėdos AVMI pataria verslininkams, kurie iki birželio 30 dienos buvo įsigiję verslo liudijimus minėtai veiklai, artėjant liepos 1 dienai pateikti Mokesčių inspekcijai prašymą (prašymas REG812) įregistruoti IDV pagal pažymą: prašymą patogiausia pateikti per Mano VMI, registravimo procesas greitas ir nemokamas“, – sakė L. Mačernienė.
Savivaldybės patvirtintas mokestis (GPM) už verslo liudijimą „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“ (kurio nuo liepos 1 d. nebelieka), veiklą vykdant Klaipėdoje, mėnesiui siekė apie 36 eurus. Tad vienam asmeniui per metus susidarė maždaug 432 eurų suma.
VMI primena, kad registruojant IDV pagal pažymą, skirtingai nei įsigyjant verslo liudijimą, iš anksto pajamų mokestis nemokamas – jį sumokėti reikia kalendoriniams metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 dienos. Taip pat ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) bei valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos sumokamos iki kitų metų gegužės 1 dienos (PSD ir VSD įmokas administruoja „Sodra“).
Klaipėdos AVMI duomenimis, verslo liudijimus variklinių transporto priemonių (automobilių, motociklų, kt.) techninei priežiūrai ir remontui turėję gyventojai už 2018 m. deklaravo gavę iš viso apie 2,06 mln. eurų pajamų, dirbusieji pagal IDV pažymą – per 3,5 mln. eurų pajamų, iš kurių per 1,04 mln. eurų – apmokestinamosios pajamos, nuo kurių sumokėtas gyventojų pajamų mokestis (tarifai 5-15 proc).
Palyginti su ankstesniais metais, deklaruotos pajamos augo tiek gyventojų, vykdžiusių IDV pagal verslo liudijimus, tiek gyventojų, vykdžiusių IDV pagal pažymą, grupėse. Augo ir deklaruota apmokestinamųjų pajamų suma. Už 2019 m. deklaravimas dar tebevyksta, rezultatai bus žinomi vėliau.
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausiojo specialisto Tado Kirstuko, sunku pasakyti, ar po Finansų ministerijos priimtų pataisų Savivaldybė iš fizinių asmenų, užsiimančių automobilių remontu, sulauks daugiau pajamų.
„Įstatymas priimtas jau praėjusiais metais. Tie, kurie buvo susimokėję, jiems bus pateikta informacija, kad veikla tokia forma nebegalima ir reikia išsiimti individualios veiklos pažymą. Ar Finansų ministerija skaičiavo, kad tokiu sprendimu bus surinkta daugiau pinigų į biudžetą, tikrai negaliu atsakyti. Savivaldybė šių lėšų nei administruoja, nei renka. Kitąmet, kai tvirtinsime tarifus, šias veiklas iš verslo liudijimų išimsime“, – sakė T. Kirstukas.
