Kaip rašoma Lietuvos inovacijų centro pranešime spaudai, siekdama įvertinti COVID-19 poveikį transporto sektoriui nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atliko Lietuvos transporto įmonių apklausą. Apklausoje dalyvavo 111 įmonių. Apklausos rezultatai atskleidė naujus iššūkius, su kuriais susiduria įmonės, bei jau du mėnesius trunkančio karantino padarinius visam sektoriui.
Daugiau nei 90 proc. įmonių didžiausia COVID-19 neigiama pasekme įvardija kritusią apyvartą bei sumažėjusias užsakymų apimtis. Palyginus su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, šių metų pirmasis ketvirtis, daugumos įmonių teigimu, išlydėtas su 11-30 proc. sumažėjusia apyvarta. Absoliuti dauguma įmonių nemano, kad situacija pagerės, ir antrajame šių metų ketvirtyje tikisi ir toliau mažėjančios apyvartos. Užsitęsus pasaulinei ekonomikos recesijai, trečdalis įmonių teigia jos nepakelsiančios ir būsiančios priverstos skelbti bankrotą. Tik nedidelė dalis įmonių turi planą ar strategiją, kaip reikėtų išgyventi ilgesnės recesijos sąlygomis.
Kaip rašoma pranešime, iššūkių transporto sektoriui kelia ir vėluojantys atsiskaitymai iš klientų, apyvartinių lėšų trūkumas, sunkumai vykdant finansinius įsipareigojimus valstybei ir kredito įstaigoms bei dėl sumažėjusio užsakymų skaičiaus nenaudojamos transporto priemonės. Be to, dažna įmonė susiduria su problemomis gabenant krovinius į labiausiai nuo viruso nukentėjusius regionus – vairuotojai nenori ten vykti.
Vertindamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytą ekonomikos skatinimo planą transporto sektoriaus įmonės gana vieningos – skatinimo apimtys nepakankamos, o transporto verslui būtinas papildomas finansavimas. Tačiau, nors dauguma apklausoje dalyvavusių įmonių ekonomikos skatinimo planą vertina ne neigiamai, 85 proc. pabrėžia susiduriančios su aiškumo bei informacijos apie šį planą stoka.
Prašo stabdyti Mobilumo paketo svarstymą ir priėmimą
Pastaraisiais mėnesiais Lietuva ir dar kelios ES šalys narės ragino atsakingas ES institucijas stabdyti Mobilumo paketo svarstymą ir priėmimą iki pandemijos pabaigos bei kol nebus įvertintas jos poveikis transporto sektoriui Europoje ir kiekvienoje bendrijos valstybėje. Nepasitenkinimą paketu liudija ir minėtoji „Linava“ vežėjų apklausa. Jos duomenimis, dauguma transporto sektoriaus įmonių pagrindiniu ES institucijų sprendimu transporto ir logistikos sektoriui krizės akivaizdoje mato Mobilumo paketo stabdymą.
Bene daugiausiai aštrių diskusijų sulaukia pakete išdėstytas įpareigojimas krovinius vežančius vilkikus periodiškai grąžinti į jų registracijos šalį.
2008 m. ekonominė krizė stipriai smogė ir transporto sektoriui. 2009 m. sektoriaus įmonių apyvarta buvo ketvirtadaliu mažesnė nei metais anksčiau. Tačiau nepaisant didelių sukrėtimų jau 2011 m. sektoriaus apyvarta viršijo prieš-krizinį lygį ir iki pat COVID-19 protrūkio pasižymėjo nuosekliu augimu bei stabiliu pridėtinės vertės kūrimu. Iki pandemijos transporto sektoriaus indėlis į Lietuvos BVP siekė net apie 12 proc. ir tokiais skaičiais stipriai lenkė ne tik ES vidurkį, bet ir kaimyninę Lenkiją. Tad atsižvelgiant į tai, gal ir nebūtų visiškai naivu tikėtis, kad sektorius gali tapti ekonomikos atsigavimo varikliu po koronaviruso sukeltos krizės.
„Po pastarosios finansų krizės transporto sektorius mūsų šalyje gana greitai atsigavo. Norėtųsi tikėtis, kad pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje istorija pasikartos. Juolab turime nepamiršti, kad kiekvieni sunkumai atneša ir galimybių. Galbūt būtent dabar, kai esame priversti sustoti, yra metas permąstyti savo įmonėje vykstančius procesus ir apgalvoti, kaip juos optimizuoti, prisijaukinant inovacijas ir tokiu būdu užtikrinant efektyvią veiklą krizei pasibaigus“, – sako Lietuvos inovacijų centro direktorius dr. Mantas Vilys.
