„Manome, kad laipsniškam keleivinių skrydžių draudimo pašalinimui atėjo laikas ir tam šalies oro uostai turi aiškią strategiją bei ruošiasi maksimaliai. Visa tai yra daroma tik atsižvelgiant į naujausias saugumo rekomendacijas, situaciją dėl koronaviruso konkrečioje šalyje, į kurią vykstama, bei oro linijų planus.
Frankfurtas šiame keleivinių skrydžių draudimo švelninimo kontekste yra labai svarbus, nes per šį oro uostą oro bendrovės siūlo daug jungiamųjų skrydžių į skirtingas Europos ir pasaulio šalis“, – teigia Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.
Skrydžiai iš Vilniaus į Frankfurtą vyks tris kartus per savaitę – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Juos nuo gegužės 13 dienos organizuoja kompanija „Lufthansa“.
Tą pačią gegužės dieną startuoja ir kompanijos „airBaltic“ kasdienis skrydis iš Vilniaus oro uosto į Rygą.
Prognozuojama, jog antroje gegužės pusėje daugiau oro bendrovių atnaujins skrydžius šalies oro uostuose, tačiau laukiama pačių oro bendrovių galutinio sprendimo. Lietuvos oro uostai šiuo metu taip pat ruošiasi keleivinių skrydžių atnaujinimui, derinamos naujos keleivių saugumo priemonės oro uosto viduje.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.
Delfi primena, kad Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas, nuo pirmadienio Lietuvos piliečiams be apribojimų galima išvykti iš šalies.
Iš kaimyninių valstybių Lenkija ir Rusija šiuo metu užsieniečių neįsileidžia, Baltarusija ir Latvija kitų šalių piliečiams įvažiuoti leidžia.
Pasieniečiai atkreipia dėmesį, kad dėl galiojančių apribojimų išvykstantysis į Baltarusiją iš jos namo galės grįžti tik per Lenkiją ar per Latviją.
Iš užsienio į Lietuvą grįžę asmenys turės laikytis 14 dienų saviizoliacijos.
Užsieniečių atvykimas į Lietuvą ir toliau draudžiamas. Išimtis taikoma tik vežėjams, diplomatams, kariams. Lietuvos pasieniečiai nuo karantino pradžios į Lietuvą neįleido žmonių.
