52,9 proc. sumažėjimas, skaičiuojamas pagal keleivių kilometrų pajamas, „yra didžiausias pastarojo meto istorijoje ir atspindi vyriausybių COVID-19 plitimo apribojimo veiksmų padaerinius“, teigė IATA.
Didžiąją daugumą iš asociacijai priklausančių 290 oro linijų smarkiai paveikė nusmukusi oro kelionių paklausa, kadangi didžiojoje pasaulio dalyje galioja karantinas, kurį įvedė su koronaviruso plitimu susidoroti siekiančios vyriausybės.
Šios oro linijos yra atsakingos už 82 proc. viso pasaulio oro eismo.
JAV aviacijos milžinė „Boeing“ ir Didžiosios Britanijos oro linijos „British Airways“ šią savaitę paskelbė, kad atsisakys keleto tūkstančių darbo vietų, oro eismui sumažėjus iki lygio, nematyto nuo 2006 metų.
„Kovas aviacijai buvo katastrofiškas“, – teigė IATA generalinis direktorius Alexandre‘as de Juniacas.
„Oro linijos laipsniškai ėmė justi su COVID-19 susijusių sienų uždarymų ir judėjimo apribojimų, įskaitant vidaus rinkose, padarinius. Paklausa nukrito iki 2006 metų lygio, tačiau dabar turime dvigubai didesnius lėktuvų parkus ir dvigubai daugiau darbuotojų. Balandį padėtis dar labiau pablogėjo, ir visi ženklai rodo, kad atsigavimas bus lėtas“, – pridūrė jis.
Vasarį buvo užfiksuotas 10,3 proc. oro eismo sumažėjimas, Kinijoje padidėjus protrūkio mastui.
Azijos-Ramiojo vandenyno regiono oro eismas kovą smuko 65,5 proc. Europos vežėjų apkrova sumažėjo 54,3 proc., o Šiaurės Amerikos vežėjų apkrova smuko 53,7 proc.
Nors viruso plitimas Afrikoje buvo daug lėtesnis, žemyno oro eismas kovą smuko 42,2 proc.
„Pramonėje juntamas laisvasis kritimas, tačiau dugno dar nepasiekėme“, – įspėjo A. de Juniacas, ragindamas vyriausybes ir pramonę bendradarbiauti, siekiant pasiruošti momentui, kai bus imta švelninti kelionių apribojimus.
„Labai svarbu, kad vyriausybės bendradarbiautų su pramone ir ruoštųsi tai dienai. Tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad turėtume priemonių keleivių apsaugai kelionių metu, ir dar kartą patikinti vyriausybes, jog aviacijos sektorius netaps viruso plitimo židiniu“, – pridūrė jis.
