Sugriežtinus karantiną, laikinai nusidriekė eilės
Nuo balandžio Vyriausybė šalyje sugriežtino karantino sąlygas. Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), papildomi apribojimai pradėti taikyti ir į Lietuvą iš užsienio grįžtantiems tolimųjų reisų vairuotojams – jiems įvedama privaloma 14 dienų izoliacija nuo atvykimo į šalį dienos. Šis terminas galės būti trumpesnis, jei išvykstama į reisą anksčiau.
Tarptautiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose visus iš užsienio grįžtančius žmones dėl koronaviruso infekcijos simptomų tikrins Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Dėl šių priemonių ketvirtadienį Latvijos ir Lietuvos pasienyje nusidriekė keliolikos kilometrų eilės.
Kaip ELTA informavo NVSC Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas, eilės susidarė dėl to, kad anksčiau NVSC darbuotojai tikrindavo tik keleivinį transportą, o krovininiai automobiliai sieną kirsdavo be eilės ir patikrinimų.
„(...) Mes nebuvome pasiruošę taip greitai įgyvendinti tokią priemonę, tad susidarė eilės“, – sakė E. Vilčinskas.
Vis dėlto šios krovininių automobilių eilės buvo laikinos, mat penktadienį jų nebeliko, „Delfi“ tikino Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
„Nusidriekusios eilės buvo vakar, šiandien (penktadienį – aut. past.) jau tų eilių nėra. Pavyzdžiui, ryte buvo 10 min. eilė, per pietus sienos iš Lietuvos į Latviją kirtimo terminas – apie pusvalandis, o iš Latvijos į Lietuvą – 10 min. Iš Lietuvos į Lenkiją ir atvirkščiai – apie 10 min.
Taigi viskas buvo laikina, kai ką nors naujo įveda tie patys pareigūnai neturi didelės patirties ir t. t., todėl atsirandą tų problemų. Nemalonu laukti eilėje, bet mes suprantame, kad jei Vyriausybė įveda griežtesnes sankcijas, tai kažkur atsilieps. Iš pradžių buvo sunku žmonėms vykdyti savo pareigas, bet, matyt, jau susitvarkė“, – sako M. Atroškevičius.
Skaičiuoja, kad nuostolių tikrai bus
Apie kitą sugriežtintą karantino priemonę – dviejų savaičių saviizoliaciją, grįžus iš užsienio, „Linavos“ vadovas sako, kad kaip ir anksčiau vairuotojai atsakingai visa tai vertina ir laikosi nurodymų.
„Pas mus ir anksčiau su vairuotojais buvo – jis išvažiuoja, grįžta ir vyksta atgal į reisą, ir jo saviizoliacija yra kaip ir darbo vieta, nes jis dirba beveik kaip kosmonautas – vienas kabinoje, pašalinių žmonių nėra, pasikrovimai ir išsikrovimai visose valstybėse tvarkomi pagal tam tikras taisykles, kontaktų neturi, rizika minimali.
O grįžęs į Lietuvą vairuotojas stengiasi išbūti tą laikotarpį – dieną, tris, penkias ar keturiolika. Kaip taikė, taip ir toliau taikys šią priemonę“, – aiškina M. Atroškevičius.
Jis priduria, kad „Linava“ vairuotojus, grįžusius iš reiso, įpareigojo privalomai izoliuotis. Jeigu nėra sąlygų, anot jo, galima kreiptis į savivaldybę, kad padėtų ir parūpintų gyvenamąją vietą. Kita vertus, kaip pažymi „Linava“ vadovas, žmonės turi ir sodybas ar sodus, tad gyvenamų vietų saviizoliacijai galima nemažai surasti.
„Tačiau ne kartą buvo taip, kad vairuotojas grįžta iš užsienio, kur neturėjo jokių kontaktų, o žmona, tarkim, dirba prekybos centre, dukra dirba poliklinikoje medicinos sesele, sūnus – kurjeriu. Jie visi trys nesilaiko izoliacijos, nors jų rizika gal ir didesnė kažkur užsikrėsti, o vargšą vairuotoją, grįžusį iš reiso ir nemačiusio gyvo žmogaus, diskredituoja“, – pažymi pašnekovas.
M. Atroškevičius priduria, kad visi – tiek vairuotojai, tiek įmonės ar net valstybė – dėl to patirs nuostolių: „Suprantama, kad tos priemonės neprideda pliusų prie ekonominių naudų, bet jeigu reikia, tai reikia. Šiandien skaičiuojame, kad tie praradimai ir nuostoliai tikrai bus, bet svarbiausia šiandien išlaikyti žmones, kad būtų gyvi ir sveiki.“
Profsąjunga: neužtikrinamos vairuotojų darbo sąlygos
Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančauskienė „Delfi“ tikino, kad darbuotojams saviizolacijos ir karantino tikrai reikia, nes kitaip neįmanoma pažaboti pandemijos plitimo. Ji taip pat pabrėžė, kad įmonės savo vairuotojams neužtikrina saugaus darbo.
„Nesudarytos sąlygos pilnai apsisaugoti, nes iš darbuotojų buvo klausimų, kas veža, tarkim, atliekas, antrines žaliavas, kad jiems nesuteikiami papildomi apsauginiai rūbai, nesudarytos galimybes nusiprausti, dezinfekuotis. Pradeda tokios problemos kilti“, – pažymi ji.
„Darbuotojai domėjosi, ar gali daryti kitus darbus. Visi sako, kad po krovos darbų, kai pakrauna tuos krovinius, reikia patiems prisitvirtinti, eiti persirengti, nusiprausti, nes patys nesijaučia saugiai. Bet darbdaviai nori, kad jie tai darytų savo poilsio sąskaita, o nebūtų traktuojamas kaip kitas darbas“, – atkreipia dėmesį J. Jančiauskienė.
Kaip ELTAI sakė Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas, po Vyriausybės sprendimo netyla telefonas – skambina trečiųjų šalių vairuotojai iš Baltarusijos ir Ukrainos, nes dėl vairuotojams įvestos saviizoliacijos bijo sugrįžti po atostogų į Lietuvą.
„Yra daug vairuotojų, kurie bijo, kad jiems grįžus į Lietuvą jie privalės dvi savaites leisti čia, saviizoliacijoje. Tačiau jiems tada neapsimoka važiuoti, nes ką uždirbs, turės išleisti būsto nuomai ir pragyvenimui. Vis tik priėmus vežėjus liečiančius potvarkius, reiktų pateikti ir jų išaiškinimą, nes dabar labai daug klausimų – kaip vairuotojai turės saviizoliuotis, kaip jie kirs sienas, jei bus uždrausta keleiviniam transportui važiuoti per pasienio postus“, – sako G. Čiužas.
Neišmoka vasario mėn. atlyginimų
Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė priduria, kad dėl to transporto įmonės neteisėtai sulaiko darbo užmokesčių mokėjimą: „Jeigu šie (trečiųjų šalių vairuotojai – aut. past.) grįžo, naujų įleidimų kaip ir nėra, truks jiems pigios darbo jėgos, nes mūsų lietuvaičiai tikrai daugiau žinos savo teises. Todėl čia išeina kaip ir užburtas ratas.“
J. Jančiauskienė tikina, kad iš vairuotojų nėra sulaukusi nusiskundimų dėl sugriežtinto karantino sąlygų, mat prieš sugriežtinimą kai kurie vairuotojai net patys pageidavo karantinuotis. Tačiau ji atkreipia dėmesį į kur kas didesnę problemą – neišmokėtus darbo užmokesčius.
„Procentaliai padaugėjo skundų dėl neišmokamų algų, nes dar palyginus ne daug laiko praėjo nuo karantino pradžios, bet darbo užmokesčiai atgaline data nebesumokami. Pakankamai stipriai įmonės yra įsiskolinusios. Kiek tai susiję su krize, kiek gal piktnaudžiavimo atvejų matome, bet viskas yra karantino kontekste – verslas taupo darbuotojų sąskaita“, – akcentuoja vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
Pašnekovės nuomone, sugriežtinus karantino sąlygas daugės piktnaudžiavimų dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo darbuotojams.
„Dažnas atvejis – neišmokėti darbo užmokesčiai net už vasario mėnesį. Tai jau nebe apie kovo mėnesį kalbame, o vasarį. Trūksta apyvartinių lėšų, ir verslas bando piktybiškai įšaldyti darbo užmokesčius.
Nestoja prekių judėjimas, dėl karantino šis verslas tikrai pilnai nestoja, bet gal kažkiek užsakymų kiekis sumažėjo“, – galimas priežastis svarsto ji.
Kai kur sutrinka tiekimo grandinės
Tuo metu M. Atroškevičius informacijos apie neišmokamus atlyginimus neturi. Tačiau neatmeta galimybės, kad kai kurios įmonės šiuo metu patiria sunkumų.
„Galbūt yra kažkokių sunkumų, sunku dabar pasakyti. Pavyzdžiui, transporto sektoriuje yra viena didelė problema – jeigu aptarnaujame užsienio partnerius, mes gauname atlyginimus už suteiktas paslaugas po 30 dienų, o kartais yra tokių užsakovų, kurie ir po 60 dienų sumoka. Gal atsiranda įmonių, kuriose tas lėšų srautas sutrikęs“, – komentuoja „Linavos“ vadovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad 2008–2009 m. transporto sektorius nukentėjo labiausiai, mat tiekimo grandinėje su vežėjais kažkas neatsiskaitydavo. „Gamintojas pagamino produkciją, vežėjas nuvežė ją į prekybos tinklą, tai pirmiausiai, jei prekybos tinklas laiku neatsiskaitys su gamintoju, tai tada gamintojas tik galės sumokėti už transportą. Tada sutrinka atsiskaitymo grandinės“, – pavyzdį pateikia jis.
Kaip žinia, šalyje paskelbus karantiną ir uždraudus Lietuvos piliečiams išvykti į užsienį, prekių judėjimas nesustojo, mat karantino apribojimai tam nėra taikomi. Tačiau M. Atroškaitis pažymi, kad viskas vyksta nebe taip sklandžiai kaip anksčiau.
„Nėra taip, kad viskas gražiai juda: sustojusios kai kurios didelės gamyklos, neveža atsarginių detalių. Todėl krovinių srautai nebėra tokie, kokie buvo prieš karantiną. Kai kurie vežėjai, kurie turi metinę sutartį, o gamykla sustojo, kad nestovėtų, pradėjo vežti iš kitų užsakovų, gal ne visada patikrintų ir greitai mokančių.
Kuo ilgiau užsitęs karantino laikotarpis, tuo visi labiau nukentės – ir darbuotojai, ir verslas, ir valstybė“, – akcentuoja „Linavos“ vadovas.
