Šalyje paskelbus visuotinį karantiną ištuštėjo ne tik miestų viešosios erdvės, bet ir visuomeninis transportas. Žmonės paiso raginimų atsisakyti nebūtinų kelionių arba rinktis asmeninį transportą.
Vienos didžiausių šalyje keleivių pervežimo tarpmiestiniais maršrutais įmonių, Kauno bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas tikina, jog šis sektorius nukentėjo bene labiausiai, kasdien patiriami dideli nuostoliai.
„Stengiamės nesiblaškyti ir nepulti į paniką. Mes esame papuolę tarsi tarp girnų – darbo nenutraukiame, nes turime pareigą prieš visuomenę išlaikyti autobusų reisus, tačiau patiriame baisų nuostolį“, – portalui „Delfi“ sakė L. Skardžiukas.
„Kautros“ generalinis direktorius minėjo, kad drastiškai sumažėjus keleivių srautams, savo teikiamų paslaugų bendrovė negali kaip nors reklamuoti ar skatinti karantino metu žmones rinktis autobusus.
„Esame tokioje, dviprasmiškoje padėtyje. Suprantame situaciją ir žiūrime. Stengiamės, kad žmonės ir toliau turėtų judėjimo galimybę, nes ne visi turi lengvuosius automobilius, gali jais važiuoti. Veikia ir mūsų valdomos autobusų stotys, kaip tik šiuo metu atidarėme rekonstruotą autobusų stotį Vilkaviškyje“, – sakė L. Skardžiukas.
Keleivių pervežimo bendrovės vadovas sakė, jog kuo daugiau įmonė dirba, tuo daugiau nuostolių patiriama. Nes autobusai važinėja pustuščiai, sunaudoja nemažai kuro, o nuostolingais staiga virtusių tarpmiestinio susisiekimo reisų niekas nedotuoja.
„Pavyzdžiui į Palangą važiuoja du žmonės, parvežame vieną. Arba ketvirtadienį į Biržus vykęs autobuso vairuotojas parvežė 16 eurų pajamų. Visiškai palikti ir per pirmąją savaitę (stabdyti veiklą – „Delfi“) mums patiems rankos nekyla. Tačiau suprantame, kad keleivių srautas dramatiškai kris. Suskaičiuosime savaitės rezultatus, kitą savaitę vėl sėsime tartis“, – konstatavo L. Skardžiukas.
Verslininkas sakė neabejojantis, kad karantinas truks mažiausiai mėnesį laiko, tad visiems vežėjams teks optimizuoti veiklą taip, kad ji taptų bent minimaliai nuostolinga.
„Šiuo metu visi, kas važiuoja, patiria totalų nuostolį. Jeigu kavinės, kurios negali dirbti, tą pačią dieną sustoja ir netenka 100 procentų pajamų, jos neturi kaštų, kuriuos turime mes. Tai ir kuras, remontas, vairuotojų atlyginimai. Jeigu vairuotojas dirba, negaliu jam skirti prastovos. Labai tikimės, kad Vyriausybė pripažins keleivinio transporto sektorių labiausiai nukentėjusiu nuo šio viruso protrūkio, nepaisant to, kas mes pareigą visuomenei atliekame ir dirbame toliau. Gal mes mažiau girdimi, nes nesiskundžiame, bet tikimės būti išgirstais“, – sakė bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius L. Skardžiukas.
Paklausus, koks tolimesnis veiksmų planas, ar planuojama mažinti nuostolingais virtusių maršrutų skaičių, ar prašyti dotacijų, verslininkas sakė tikintis surasti sprendimų būdus.
„Mes suprantame, kad šiuo metu yra didelė įtampa, o ji nieko gero neduoda. Tokioje situacijoje susipykti labai paprasta. Tad geriau to nedaryti, nesipykti, o paskui ramiai, solidariai susėdus tartis.
Bendrovės padėtį supranta ir mūsų vairuotojai, visi susirūpinę, kaip išeiti iš šios krizės. Dalis vairuotojų parašė prašymus eiti nemokamų atostogų, bet šiandieną juos visus atšaukiau atgal į darbą. Tiesiog mes nenorime būti ateityje prikaltais prie gėdos stulpo“, – portalui „Delfi“ sakė vienos didžiausių šalyje keleivių pervežimo tarpmiestiniais maršrutais bendrovių „Kautra“ generalinis direktorius L. Skardžiukas.
