Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentės Daivos Jokšienės teigimu, taip nutiko dėl to, kad naftos kainos kritimas koreliuoja su didmeninėmis kainomis, o didžiąją dalį mažmeninės prekybos kainos sudaro produkto – benzino, dyzelino – kaina. Visą kovo mėnesį krentanti naftos kaina paliko žymę ir mažmeninėse degalų kainose.

Degalukainos.lt ir Circlek.lt duomenys

Ar verta lietuviams džiaugtis tokiu kainų kryčiu – čia ekspertų nuomonės išsiskyrė. D. Jokšienė pabrėžė, kad ir toliau krentant naftos kainai valstybei į biudžetą sunkiau seksis surinkti mokesčius. Karantino metu apribojus žmonių judėjimą kris ir degalų vartojimas, o tai reiškia, kad bus surinkta mažiau akcizo – valstybė į biudžetą surinks mažiau mokesčių.

Lietuvoje tokias degalų kainas turėjome beveik prieš dešimtmetį

Tuo tarpu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas degalų kainų kritime įžvelgia gelbėjimosi ratą Lietuvos verslui, sunkiai kenčiančiam kilusios pandemijos pasekmes.

„Lietuva yra viena iš valstybių, kurios praktiškai 100 proc. priklauso nuo naftos importo, todėl kai kaina krenta, automatiškai gerėja prekybos balansas. Jeigu eksportas iš šalies, manyčiau, kuriam laikui sustos, tai tą kompensuos mažesnė sąskaita už naftos produktų importą. Ypatingai turint omenyje tai, kad bus mažesnė kaina“, – sako ekonomistas.

Ž. Maurico teigimu, tokių degalų kainų, kokias matome šiandien, mes nematėme nuo 2009 metų, kai jos buvo trumpam nukritusios žemiau euro.

„O šiaip, praktiškai dabar grįžome į 2003 metus pagal naftos kainų lygį. Iš tikrųjų, manau, kad kurį laiką tokios kainos turėtų išsilaikyti ir net socialiniuose tinkluose esu rašęs apie tai, kad jau prieš savaitę naftos kainos buvo tokios, kad kuro kaina galėjo būti žemiau euro ir netgi dar yra erdvės kristi. Naftos kaina vakar buvo nukritusi net iki 22 dol. už barelį, ko nėra buvę nuo 2002–2003 metų. Atsižvelgiant į infliaciją, tai praktiškai dabar nafta yra dalinama nemokamai“, – tęsia mintį Ž. Mauricas.

Ragina neskubėti pirkti didelių degalų kiekių

„Nepaisant to, kad degalų kainos mažesnės, tikrai nėra taip, kad srautas išaugtų ar žmonės piltųsi degalų ne tik į automobilių bakus, bet ir į papildomas talpas. Pirmiausia, žinoma, to nesimato ir todėl, kad komercinio transporto srautai sumenko, neatvažiuoja įmonės“, – akcentavo Vidas Šukys, Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius.

Pasak jo, skubėti įsigyti degalų pigiau neverta ir dėl to, kad įprastai drastiškų svyravimų nebūna – šiandien atpigę degalai tikrai drastiškai nepabrangs rytoj. Tiesa, jis neslėpė, kad žmones gali veikti panika, jog kažkas atsitiks, todėl jie išties gali pirkti daugiau degalų nei įprasta. Visgi jis ramino, kad degalinės, kas benutiktų, tikrai dirbs, ypač tos, kuriose galima atsiskaityti už paslaugą neturint tiesioginio kontakto su žmonėmis.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu visgi kažkas pirktų degalus pildamas juos į atskiras talpas ir juos laikytų sandėliukuose, garažuose, rūsiuose – gali kilti ir kitokių pavojų. Pagal įstatymą žmogus savo automobilyje gali turėti ne didesnę nei 20 l degalų talpą“, – akcentavo žinovas.

Vidas Šukys

V. Šukys ramino, kad nepaisant to, jog ne vienas automobilių pramonės žaidėjas skelbia stabdantis veiklą porai savaičių, praneša apie trukdžius tiekimo grandinėje, kol kas Lietuvos degalinės su degalų trūkumų nesusiduria.

„Tiekėjai tikrai įspėtų, jeigu kiltų sunkumų tiekimo grandinėje, tačiau kol kas mes tokių signalų nesulaukėme“, – pabrėžė pašnekovas.

Tiesa, V. Šukys perspėjo, kad dabar naftos produktų paklausa sumenkusi dėl to, kad kol kas Kinijos rinka, atsigaunanti po koronaviruso, dar neveikia visu pajėgumu. Anot specialisto, kai tik ši šalis atsigaus ir ims dirbti įprastu režimu, ims kilti ir naftos produktų kainos.

„Kada tai bus, pasakyti sunku, tačiau mano prognozė, kad per mėnesį mes tą pajusime“, – akcentavo žinovas.

Pokyčius pajus transporto sektorius

Ž. Mauricas pabrėžė, kad dėl daugelyje šalių įvesto karantino ženkliai krito naftos paklausa ir šiuo metu rinka yra perpildyta: „Įvairiais skaičiavimais mačiau, kad šiuo metu per dieną pagaminama 5 mln. barelių daugiau negu suvartojama. Įsivaizdavimui – Saudo Arabija, Rusija pagamina maždaug po 10 mln. barelių – tai yra didžiausios gamintojos (neskaičiuojant Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), pagaminančių 14 mln. barelių), tai realiai pusė tos sumos, ką Saudo Arabija ir Rusija pagamina, yra perteklius.

Tokiais atvejais paprastai su OPEC susitariama mažinti gavybą ir tokiu būdu pakeliama kaina, bet dabartinėje situacijoje nėra lengva susitarti, nes gavyba turėtų būti mažinama labai ženkliai. Tai yra ne kelių, o keliolikos, netgi keliasdešimt procentų sumažinimas. Dėl to tikėtina, kad tos naftos kainos tokios ir liks iki kol iš rinkos pradės pasitraukti tam tikri žaidėjai, kurių savikaina yra didžiausia“, – mano Ž. Mauricas.

Greičiausiai pasitrauksiantys žaidėjai, ekonomisto teigimu, būtų skalūnų naftos įmonės JAV, nes jos – pakankamai lanksčios. Pasirašiusios keletą sutarčių esamiems gręžiniams, šios įmonės pasiūlą kurį laiką papildo, bet naujų gręžinių nedaro.

„Aš manau, kad rinka pati reguliuosis, bet tokie savireguliavimai užtrunka. Galbūt net galima tikėtis, kad, jeigu tas neapibrėžtumas tęsis ir OPEC nesusitars, tai tokia [naftos] kaina gali išsilaikyti kokius pora mėnesių, gal net pusmetį“, – svarsto ekonomistas.

Žygimantas Mauricas

Labiausiai degalų kainų pokytį, ekonomisto teigimu, turėtų pajusti Lietuvos transporto sektorius dėl kilusios koronaviruso pandemijos šiuo metu išgyvenantis didelį spaudimą.

„Žemos degalų kainos šiuo metu gelbsti šį sektorių, nes pervežimų apimtys jau mažėja, gal dar ne tiek, bet neabejotinai suma mažės pakankamai ženkliai artimiausius pora mėnesių. Kadangi ne maisto prekių parduotuvės yra visiškai uždarytos, tai atitinkamai mažės ir pervežimo įkainiai.

Krentančios degalų kainos leidžia toms įmonėms sukaupti tam tikrus rezervus ateičiai. Tai joms – tarsi mana iš dangaus, nes taip greitai paslaugų kainos nesikoreguoja. Jeigu degalų kaina mažėja, tai transporto įmonės dažnu atveju iš to gauna tiesioginę naudą.“

Ž. Mauricas akcentavo ir tai, kad, išlaikius esamas stabilias pajamas, žmonės gali pajusti didesnę perkamąją galią. Taip gali nutikti naftos kainų kritimui pakoregavus kitų produktų galutines kainas, kadangi pigs prekių, ypač maisto produktų, transportavimo kaštai.

„Dabar jau mes prognozuojame defliaciją. Tai yra naujausia mūsų prognozė. Tuoj pamatysime įdomius skaičius, kad kainos neauga, o krenta. Tai jeigu pajamos lieka tokios pat, tai perkamoji galia vis tiek šiek tiek išauga. Taigi, jeigu vyriausybė laikysis plano padengti didžiąją dalį pajamų, tada perspektyvos nėra tokios blogos, bent jau lyginant su kitomis šalimis.“

Išloš ne visi

Liūdnesnį likimą ekonomistas prognozuoja į naftos kainų karą įsivėlusioms Saudo Arabijai ir Rusijai. Pasak jo, naftos kainoms išliekant tokiose žemumose, Saudo Arabijos sistema turėtų griūti po maždaug dvejų metų. Taip yra dėl to, kad esamai sistemai palaikyti Saudo Arabijai reikia, kad naftos kainos laikytųsi 80 dolerių už barelį, nes, pasak Ž. Maurico, nors šalies rezervai dideli, visuomenės pasiskirstymas lemia didžiulę priklausomybę nuo naftos kainos. Viešajame sektoriuje dirbančių vietos gyventojų efektyvumas labai prastas, o atlyginimai dideli, daugumą kitų darbų šalyje atlieka imigrantai.

„Teoriškai [Saudo Arabija] gal dar galėtų ištempti 4 metus, bet labai greitai gali prasidėti panika ir jai tektų imtis priemonių – diržų veržimosi arba devalvacijos. Arba ir to, ir to,“ – prognozuoja pašnekovas.

Eksperto teigimu, nusekusios naftos kainos gali lemti neigiamus pokyčius ir Rusijoje. Nors dėl valiutos kurso skirtumų ir didesnės vidaus gamybos situacija šalyje taip drastiškai nepasikeistų, greičiausiai ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos žmonių perkamoji galia mažėtų, kiltų nepasitenkinimas.

„Tas šokas pasiskirsto tolygiau ir labiau per vartotojo perkamosios galios sumažėjimą – žmonės pasiskundžia, bet kadangi jie įneria tai į valiutos nuvertėjimo kursą, dar rubliais ir padidina atlyginimą, tai psichologiškai žmonėms neatrodo labai blogai, ypač tiems, kurie nevažiuoja į užsienį ir neperka užsienietiškų prekių. Jiems duona pabrangsta 20 proc., atlyginimas – 10 proc. Kaip ir į minusą, bet ne taip jaučiasi. Rusija šiuo atveju turi didesnį imunitetą, bet iššūkis tame, kad Rusija labai mažai investuoja į technologijas, atsinaujinančią energetiką. Tokia užprogramuota regresija“, – svarsto Ž. Mauricas.

Trečioji šalis, kuriai naftos kainų pokytis gali skaudžiai atsiliepti – JAV. Labiausiai naftos kainos mažėjimą pajus valstijos, kuriose nepakankamai išvystytas finansų ir informacinių technologijų sektorius, o naftos gavybos įmonės yra stambūs darbdaviai, tai – Teksasas, šalies Šiaurėje esančios valstijos. Pasak ekonomisto, šių valstijų gyventojams smūgis bus stiprus, o tai gali smarkiai pakoreguoti ir Donaldo Trumpo rinkėjų nuotaikas.