Nepadeda ir greideris
Evelina „Delfi“ pasakojo, kad sostinės Gineitiškių mikrorajone tuo pačiu pavadinimu esančia gatve važinėja kasdien, tačiau kantrybė dėl ypač duobėtų kelių jau visiškai išsekusi.
„Šiuo keliu jau nebeįmanoma važinėti. Per paskutinius 2–3 mėnesius greideris važiavo tik kokius 2 kartus, o šalia yra Vilniaus rajonas, ten greideris ne tik važiuoja bent dukart per mėnesį, ten ir keliai nukloti. Toks kaip mūsų kelias tiesiog gadina automobilius“, – pyko mergina.
Jos teigimu, kadaise Gineitiškės priklausė Vilniaus rajono teritorijai, tuometinės valdžios kelią buvo nuspręsta asfaltuoti, tačiau netrukus gatvė buvo priskirta Vilniaus miestui ir to padaryti nesuspėta.
„Iš pradžių iš kelio lyginimo dar buvo naudos, tačiau dabar tai jau nebepadeda, nes nebėra žemių, iš ko tą kelią lyginti.
Esmė ta, kad kai kurie kaimynai šalia savo namų jau patys priberia žemių, nes, atrodo, kad ten nelabai jų liko, lyginant su greideriu tuoj bus pasiekti vamzdžiai“, – pasakojo kaimynystėje gyvenanti Evelina.
Tiesa, apie prastą kelio situaciją savo socialiniame tinkle parašiusi mergina teigė dar tą pačią dieną sulaukusi valdžios reakcijos, mat kelias dar iki pietų buvo lygintas greiderio. Visgi, anot jos, situacijos tai anaiptol negelbėja.
„Tą dieną keliu dar buvo galima važiuoti, tačiau dabar – vėl tas pats“, – sakė ji.
Pusę sumos pasiūlė sumokėti patiems
Gyventoja neslėpė, kad dėl kelio tvarkymo gyventojai į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi ne kartą.
„Paskutinį kartą prašymą rašėme gal prie 1–2 mėnesius. Buvo surinkti visų kaimynų parašai, kad jie sutinka, jog būtų sutvarkytas kelias: iš pradžių tvarkyti jį buvo atsisakyta, nes ne visi kaimynai turėjo pasijungę dujas. Visi pasirašė, kad, jei jiems reikės dujų, patys sutvarkys kelią už savo lėšas“, – atsiminė ji.
Visgi tąkart iš savivaldybės gyventojai sakė sulaukę žinių, kad keliui tvarkyti lėšų nėra, tačiau jie galintys kreiptis su prašymu kelią tvarkyti patiems; prie pokyčių iš savo piniginių turėtų prisidėti 50 proc.
„Savivaldybė mums patiems pasiūlė sumokėti pusę kainos už Vilniaus miesto kelio tvarkymą“, – stebėjosi ji.
Mergina patikino, kad iš tiesų aplinkiniams svarbiausia, jog keliu tiesiog būtų įmanoma važiuoti.
„Tai nebūtinai turi būti asfaltas. Mes jau net nešnekame, kad ten net nėra apšvietimo, nė vienos lempos ir panašiai“, – sakė Evelina.
Savivaldybė: nesame finansiškai pajėgūs
„Delfi“ komentaro kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybę.
Jos atstovė ryšiams su visuomene Neringa Kolkaitė sakė, kad iš viso dėl Gineitiškių gatvės tvarkymo savivaldybė yra sulaukusi daugiau nei 20-ies pranešimų.
Paklausus, kodėl iki šiol minėtoje gatvėje dar nesiimta ilgalaikių susisiekimo gerinimo priemonių, ji teigė, kad savivaldybė tiesiog tam nėra finansiškai pajėgi.
„Šios gatvės dalis patenka į rajono gyventojų sklypus, todėl suprojektuoti ir įrengti nėra galimybių.
Vilniaus miesto savivaldybė finansiškai nepajėgi finansuoti inžinerinių tinklų ir gatvės tiesimo individualių namų kvartaluose visame Vilniaus mieste, tačiau savivaldybės siūlo gyventojams pasinaudoti skiriama „50 ir 50“ parama.
Tai programa, kai vilniečiai kartu su savivaldybe per pusę moka už kelių, apšvietimo ar kitus infrastruktūros darbus. Ši programa yra vienas iš svarbiausių veiksmų, kuris padės greičiau atsinaujinti ir pagerinti savo gyvenamąją aplinką asfaltuojant kelius, tvarkant kiemus, įsirengiant lietaus nuotekų sistemą, pėsčiųjų bei dviračių takus. Per dvejus metus pasinaudojus „50 ir 50“ programa sostinėje buvo sutvarkyta daugiau nei 30 gatvių.
Gatvės dalis, kuri nepatenka į privačius sklypus, reguliariai lyginama su greideriu ir vidutiniškai kas dvejus metus atnaujinama žvyro danga“, – teigė savivaldybės atstovė.
Remiantis savivaldybės pateikta informacija, pernai iš viso buvo sutvarkyta daugiau kaip 200 daugiabučių kiemų, suremontuota beveik 20 km šaligatvių, dar 17 km šaligatvių buvo nutiesti naujai.
„Nepamirštos ir sostinės gatvės – iš viso per praėjusius metus naujai išasfaltuoti net 36 km gatvių, 16 km žvyrkelių. Iš viso miesto gatvių, šaligatvių, kiemų remonto bei kitiems ūkio darbams buvo skirta daugiau kaip 11 mln. eurų. Pernai įrengti 29 nauji „žalieji koriai“ sukūrė dar 1819 vietų automobiliams statyti kiemuose. Pernai miesto infrastruktūrai gerinti ir miestui tvarkyti skirta dar daugiau pastangų ir apie 60 mln. eurų“, – buvo rašoma gautuose Vilniaus miesto savivaldybės atsakymuose.
Taip pat teigta, kad šiuo metu specialistai kartu su seniūnais sudaro preliminarius 2020-ųjų darbų sąrašus, kurie bus skelbiami vasario–kovo mėnesiais; šiemet daugiau dėmesio skirti planuojama pėsčiųjų infrastruktūrai gerinti. Preliminariai 2020-ųjų metų biudžete miesto ūkio darbams atlikti numatyta skirti apie 66 mln. eurų.
Paklausus, kokiais kriterijais remiamasi sprendžiant, kam bus skirtos lėšos infrastruktūrai atnaujinti, teigta, kad pirmiausia tvarkomi kiemai, dviračių takai, „žalieji koriai“ ar gatvės, kuriomis per parą važiuoja daugiausia asmeninių arba viešojo naudojimo transporto priemonių, kur daugiausia provėžuotų arba jau anksčiau remontuotų vietų ir nelygumų.
Taip pat atsižvelgiama ir į seniūnijos, pačių gyventojų prašymus.
Planuojama, kad 2020-aisiais taip pat bus išasfaltuota dar 13 km žvyrkelių.
