„Regitra“: daugėjo tiek įregistravimų, tiek perregistravimų
2019-ųjų pabaigoje, lapkritį bei gruodį, Seime vyko automobilių taršos įstatymo svarstymai bei diskusijos.
Iš pradžių automobilių taršos mokestį buvo numatyta įvesti nuo 2020-ųjų sausio 1-osios, o tai reiškia, kad iki įstatymo įsigaliojimo buvo likusios vos kelios savaitės, vėliau jis atidėtas iki balandžio 1-osios, tačiau paskutinio balsavimo metu Seimas dar kartą persigalvojo ir mokesčio įsigaliojimą nukėlė iki 2020-ųjų liepos 1-osios.
Tai reiškia, kad būtent nuo liepos 1-osios lietuviai perregistruodami arba įregistruodami naują automobilį, priklausomai nuo jo išmetamo CO2 kiekio, mokės mokestį, kuris gyventojų pinigines patuštins nuo 13,5 iki 540 Eur.
Nors dar prieš priimant įstatymą viešojoje erdvėje būta pasvarstymų, kad toks mokestis Lietuvos automobilių rinkoje sukels nemažai sumaišties ir iš esmės neišspręs taršos mažinimo problemos, portalas pasidomėjo, kaip po įstatymo priėmimo į naujausius planus kovoti su taršiomis transporto priemonėmis sureagavo pati rinka.
„Regitros“ komunikacijos skyriaus specialistė Emilija Bardauskienė portalui „Delfi“ komentavo, kad, jei lygintume 2017–2019 metų sausio mėnesius, galėtume matyti tendenciją, jog kasmet pirmą kartą įregistruojamų lengvųjų automobilių daugėja, tad ne išimtis buvo ir 2020-ųjų sausis.
„Kalbant apie gruodžio mėnesį (2019-ųjų gruodžio 17 d. buvo priimtas įstatymas – red. past.), 2019 m., lyginant su 2017 m. ar 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, augimas matomas, tačiau vieno mėnesio duomenys gali būti nepakankami norint nustatyti tam tikras tendencijas“, – apie praėjusių metų gruodį prieš įvedant įstatymą apie išaugusių pirmą kartą registruojamų transporto priemonių skaičių šalyje sakė specialistė.
Kalbant apie automobilių perregistravimo tendencijas, „Regitros“ teigimu, pastaruosius trejus metus (2018–2020) pirmąjį metų mėnesį Lietuvoje eksploatuotų lengvųjų automobilių (M1, N1 kategorijų) valdytojų pasikeitimų, kurie patektų į registracijos mokesčiu apmokestinamų atvejų kategoriją, operacijų skaičius kito nežymiai ir vidutiniškai buvo 19,2 tūkst.
Visgi pastebėta, kad gruodį buvo atlikta 13 proc. daugiau automobilių perregistravimo operacijų nei 2020-ųjų sausį, tačiau „Regitra“ tokios prielaidos, kad gyventojai galimai suskubo perregistruoti automobilius, iki kol turėjo įsigalioti naujasis mokestis, vertinti neskubėjo.
„Kaip minėjome, vienas mėnuo yra trumpas laikotarpis skirtingų veiksnių poveikiui įvertinti“, – pabrėžė institucijos atstovai.
Naujam mokesčiui ruošėsi
O štai Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis neslėpė, kad praėjusių metų pabaigoje išties buvo pastebėtas ryškus sujudimas vidinėje Lietuvos rinkoje.
Anot jo, nors visus metus, t. y. pirmą, antrą ir trečią ketvirčius, naudotų, Lietuvoje jau registruotų automobilių savininkų keitimo operacijų mažėjo, paskutinį metų ketvirtį užfiksuota net 17,9 proc. daugiau tokio tipo sandorių.
„Šiek tiek pasikeitė ir importuojamų automobilių pasiskirstymas pagal degalų tipą bei amžių – iš visų nuolatinei registracijai į šalį įvežtų automobilių dyzeliniai paskutinį 2019-ųjų ketvirtį sudarė 71 proc. O tai yra rekordiškai maža tokio degalų tipo proporcija.
Fiksuojame, kad šiek tiek „susitraukė“ populiariausia įvežamų automobilių amžiaus grupė – 11-15 metų senumo automobiliai. Tačiau jie vis tiek sudaro daugumą – net 44,8 proc. – išvežtų automobilių importo rinkos“, – sakė M. Buzelis.
Komunikacijos vadovas tikino, kad, remiantis paskutinio 2019-ųjų ketvirčio duomenimis, galima daryti prielaidą, jog vairuotojai visgi skubėjo pakeisti automobilį prieš atsirandant papildomam mokesčiui.
„Galiu prognozuoti, kad šių metų pradžioje tokio didelio sujudimo nebus, nes skirta gerokai daugiau laiko pasiruošti – liko beveik pusmetis“, – prognozavo jis ir kalbėjo, kad staigių pokyčių, ko gero, nebus ir prieš arba po liepos 1-osios.
„Tikėtina, kad kažkokie automobilių registracijos mokesčio aspektai dar bus tobulinami arba keičiami, tačiau, likus pusmečiui iki įsigaliojimo, kaip ir minėjau, vairuotojai turi pakankamai laiko, kad atsinaujintų automobilį“, – sakė M. Buzelis.
Jo nuomone, įsigaliojus įstatymui po liepos 1-osios automobilių rinka turėtų šiek tiek „susitraukti“.
Kaip teigė, tikėtina, kad pokyčiai labiausiai paveiks smulkųjį verslą ir tuos juridinius asmenis, kurie superka šalyje jau registruotus automobilius ir juos suremontavę arba ne perparduoda didesnėmis kainomis.
„Toks verslas galimai ieškos būdų sistemai apeiti, o tai gali pakenkti šalies ekonomikai arba sąžiningai dirbantiems verslininkams“, – įspėjo ekspertas.
Taip pat, kaip skelbė įmonė „AutoTyrimai“, vadovaudamasi „Regitros“ duomenimis, 2020 m. sausį Lietuvoje pirmą kartą buvo įregistruoti 15175 naudoti lengvieji (M1 ir N1) automobiliai, t. y. 3,3 proc. daugiau nei 2019 m. sausį (14687 vnt.).
„Praeitą mėnesį asmeniniai (M1) automobiliai sudarė 14668 vnt., o lengvieji komerciniai (N1) – 507 vnt. Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 11,2 metų. Pirmą kartą dyzelinių automobilių dalis buvo 65,3 proc., o 2019 m. sausį ji buvo 73,0 proc.“, – buvo rašoma gautame pranešime spaudai.
Taip pat buvo teigiama, kad sausį Lietuvoje atlikta 20462 naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijos, t. y. 11,0 proc. daugiau nei 2019 m. sausį (18437). Vidutinis savininką pakeitusių naudotų automobilių amžius buvo 14,1 metų.
Įsigalioja nuo liepos 1-osios
„Delfi“ primena, kad nuo 2020 metų liepos 1 dienos „Regitroje“ įregistruojant arba keičiant automobilio valdytoją reikės sumokėti mokestį.
Už tokį įstatymų projektą balsavo 72 parlamentarai, 53 buvo prieš, dar 4 susilaikė.
Mokesčio dydis priklausys nuo transporto priemonės naudojamų degalų rūšies (dyzelinas, benzinas, dujos) ir išmetamo anglies dvideginio kiekio (gramai per kilometrą).
Jis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų. Tiek degalų tipą, tiek CO2 bendrą vertę galima sužinoti transporto priemonės registracijos liudijime. Kai duomenų apie CO2 kiekį nėra, mokestis apskaičiuojamas pagal specialias formules.
Anksčiau skaičiuota, kad mokestis į biudžetą per metus atneštų apie 20 mln. eurų, bet kadangi įsigalioja nuo liepos 1 dienos, 2020 metais laukiama maždaug 10 mln. eurų.
Nuo 2023-iųjų – metinis mokestis
Taip pat „Delfi“ išsiaiškino, kad nuo 2023-iųjų Lietuvos gyventojų laukia dar didesni pokyčiai.
Teigiama, kad būtent nuo tada Lietuvoje galėtų būti įvestas metinis automobilių taršos mokestis, numatoma Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
Prognozuojama, kad dėl to per metus 5 proc. naujai nuperkamų benzininių ir dyzelinių automobilių bus pakeisti į nulinės emisijos.
Mokestis taip pat sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – nuo 2021 iki 2030 metų suminis efektas gali siekti 2671,2 tūkst. tonų anglies dvideginio (CO2) ekvivalento.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sakė, jog to reikia, kad ir kaip tai skausmingai skambėtų.
„Kitaip savo planų neįvykdysime“, – pirmadienį laidoje „Delfi 11“ sakė jis.
Seimo narys pridūrė, kad transporto srityje išmetimai didėja, o ne mažėja, kaip turėtų būti.
„Kitas dalykas – gyventojai turi būti skatinami įsigyti elektromobilius. Turi būti tinklas“, – dėstė V. Poderys.
