„Rodyklių klausimas yra pakankamai kontraversiškas, nes pagrindinis tikslas, mano supratimu, buvo saugumo padidinimas ir optimizavimas šviesoforus reguliuojančių sistemų, bet, kaip matome, rezultatas rodo, kad ne visais atvejais tai pasiteisino. Matyt, bus priimami sprendimai, kad tam tikrose sankryžose tos rodyklės būtų paliktos.
Tai (rodyklių grąžinimas. – ELTA), manau, yra normali praktika, jei vienas ar kitas pakeitimas sukelia didelių nepatogumų, turėtų būti bent jau ieškoma sprendimų. Jiems reikia laiko. Jei anksčiau buvo geriau, tai kodėl nepalikus jų (rodyklių. – ELTA). Tik norėtųsi labiau visuminio požiūrio“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, transporto srautų valdymas neturi būti vykdomas tik šviesoforais ir perėjomis. Prie to, ekonomisto teigimu, turėtų prisidėti ir viešoji infrastruktūra.
„Pakankamai sparčiai plečiant miestą reikia gerai pagalvoti, kaip bus su infrastruktūra. Dažniausiai yra paskutinėje vietoje šie klausimai ir tik visiškai pastačius objektą susigriebiama, kad tai trukdo eismui, ir kažką darome, tuo būdu sukeliant daug nepatogumų gyventojams“, – teigė Ž. Mauricas.
„Džiugu tai, kad tų sistemų diegimas, rodiklių naikinimas vis labiau visuomenę įtraukia į diskusiją, verčia domėtis procesais, tai kuria pilietinę visuomenę ir kuo toliau, tuo sunkiau tada savivaldybėms ir kitiems atsakingiems asmenims nekreipti dėmesio į tuos dalykus ir žiūrėti pro pirštus“, – pridūrė ekonomistas.
Kaip ELTA jau rašė, didžiųjų šalies miestų savivaldybės siekia kai kuriose vietose sugrąžinti papildomas šviesoforų lenteles su žalia rodykle, penktadienį patvirtino Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.
Vilniuje gruodžio pabaigoje buvo baigti šviesoforų lentelių su žaliomis rodyklėmis nuėmimo darbai – Vilniuje jų nebeliko.
