Benzinu varomi automobiliai, registruoti iki 2000-ųjų, ir dyzeliniai automobiliai, registruoti iki 2006-ųjų, negalės važinėti daugelyje miesto gatvių darbo dienomis nuo 7 iki 20 val. Taisykles pažeidusiems vairuotojams gresia baudos nuo 100 eurų.
Tiesa, visiems automobiliams, kuriems pritaikytas draudimas, bus leidžiama 10 kartų per metus įvažiuoti į miestą.
Už Ispanijos ribų registruotų automobilių savininkai taip pat galės prašyti Barselonos savivaldybės leidimo važinėti šiame ant Viduržemio jūros pakrantės įsikūrusiame mieste, kuriame gyvena 1,6 mln. žmonių.
Nuo 2021-ųjų taip pat bus uždrausti seni ir taršūs vanai, vilkikai ir autobusai.
Skaičiuojama, kad naujosios taisyklės kasdien paveiks apie 50 tūkst. automobilių ir padės 15 proc. sumažinti azoto dioksido taršą.
Nuo praėjusių metų Madrido miesto savivaldybė senamiestyje leido važinėti tik ten gyvenantiems žmonėms. Už senamiesčio ribų gyvenantys žmonės į senamiestį įvažiuoti gali tik elektra varomais automobiliais ar kitomis mažai taršiomis transporto priemonėmis.
Nors Madride įvestas draudimas yra kur kas griežtesnis, tačiau jis veikia mažesnėje teritorijoje nei Barselonoje įvesti apribojimai.
Kraštutinių kairiųjų pažiūrų Barselonos merė Ada Colau taip pat svarsto įvesti mokestį visiems į miesto centrą įvažiuojantiems automobiliams, kaip tai veikia kituose Europos miestuose, tokiuose kaip Londonas, Stokholmas ir Milanas.
Barselonoje nuo 2002 m. viršijama ES nustatyta ore aptinkamo anglies dioksido norma, sakoma 2017 m. paskelbtoje Barsolonos visuomenės sveikatos departamento ataskaitoje.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad 2010–2017 m. dėl prastos oro kokybės mieste kasmet per anksti miršta vidutiniškai 424 žmonės.
Pernai Europos Komisija (EK) kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kad šis imtųsi veiksmų dėl Ispanijų daromų „sisteminių pažeidimų“ mažinant azoto dioksido taršą.
