ES Taryboje balsavimo tokio kaip ir nebuvo, nes buvo pakankama dauguma pritarti Mobilumo paketui, kuriam priešinosi Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija ir Vengrija. Paskutinę akimirką prie jų prisijungė Kipras ir Malta.

Dabar Europos Parlamentas bus informuotas, kad yra politinis pritarimas. Tuomet Mobilumo paketas grįš į Europos Parlamentą, iš pradžių į Transporto ir turizmo komitetą (TRAN), o vėliau bus balsavimas plenarinėje sesijoje.

Pasak pakaitinio TRAN nario Petro Auštrevičiaus, mažai tikėtina, kad Europos Parlamentas sustabdys Mobilumo paketą, nepaisant Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių europarlamentarų pasipriešinimo.

„Šiandien turėjome mūsų grupės Transporto komiteto narių susitikimą ir aš kėliau tą klausimą vienintelis. Jau vyrauja susitaikymo nuotaikos – esą jau priimta, todėl reikia toliau stumti iki pabaigos, pabaigti šią visą procedūrą“, – ketvirtadienį vakare kalbėjo P. Auštrevičius.

„Ksenofobijos skandaliukas“

Vis dėlto aistros ir toliau kunkuliuoja. Šią savaitę pradėtas tyrimas dėl Bulgarijos europarlamentaro Angelo Dzhambazki tariamai ksenofobiškų pasisakymų, tiksliau pasisakymų apie Mobilumo paketo susitarimo iniciatorius. Įsikarščiavęs bulgaras pareiškė, kad susitarimą dėl Mobilumo paketo pasiekė „Alžyro kilmės prancūzė“ (TRAN komiteto pirmininkė Karima Delli), padedama „turkų kilmės vokiečio“ (europarlamentaro Ismailo Ertugo).

Šis skandaliukas ksenofobijos apraiškoms hiperjautriame Briuselyje Mobilumo paketo priešininkams populiarumo nepridėjo. Tiesa, P. Auštrevičius teigia, kad kai kurie jo kolegos Europos Parlamente sutinka, kad „lazda buvo perlenkta“ bandant užtikrinti vilkikų vairuotojų teises ir lygias vežėjų galimybes ES.

Matysime, kaip bus. Gali būti, kad bus bukas atmetimas, o galbūt paveiksime.
Petras Auštrevičius

„Pasakyti, ar argumentai bus pakankami, kad TRAN komiteto nariai prabustų – nenorėčiau. Aš jaučiu, kad sostinės labai aktyviai veikia, ypač tos, kurios pradėjo visą tą procesą, – apie nuotaikas kalbėjo Lietuvos atstovas Europarlamente. – Bet aš manau, kad galime pasiekti tam tikrų kompromisų, nes tam tikrose procedūrinėse stadijose dar galima teikti pataisas ir aš asmeniškai tai darysiu. Matysime, kaip bus. Gali būti, kad bus bukas atmetimas, o galbūt paveiksime.“

Komisija atidžiai vertins

Daugiau vilčių Lietuvos diplomatai sieja su nauja Europos Komisija, kuri regis išgirdo argumentą, kad Mobilumo paketo ir taip smarkiai stumiamo Žaliojo susitarimo nuostatos prieštarauja. Šis klausimas buvo svarstytas antradienį per Komisijos narių susitikimą.

Pasak Komisijos atstovo spaudai Stefano de Keersmaeckerio, Komisija apgailestauja, kad susitarime yra punktų, kurie neatitinka Europos žaliojo susitarimo, numatančio, kad 2050 m. ES taps klimatui neutrali. Labiausiai Komisijai kliūna Mobilumo pakete Europos Parlamento iniciatyvą atsiradę reikalavimai kas aštuonias savaites grąžinti vilkiką į gimtinę bei ribojimai kombinuotoms transporto operacijoms.

„Todėl Komisija atidžiai vertins šių dviejų aspektų poveikį klimatui, aplinkai ir bendrai rinkai, turint omeny Europos žaliąjį susitarimą ir bendros rinkos veikimą“, – atsakyme raštu pažymėjo S. de Keersmaeckeris.

Po poveikio įvertinimo, Komisija, jei bus būtina, imsis savo teisės siūlyti teisinius pakeitimus tobulinti paketą, atsižvelgiant į minėtus tikslus, prieš šioms dviems nuostatoms įsigaliojant
Stefanas de Keersmaeckeris

„Po poveikio įvertinimo, Komisija, jei bus būtina, imsis savo teisės siūlyti teisinius pakeitimus tobulinti paketą, atsižvelgiant į minėtus tikslus, prieš šioms dviems nuostatoms įsigaliojant“, – pridūrė jis.

Džiaugiamės, kad naujoji Europos Komisija pripažino, kad tai gali buti problema ir ketina imtis poveikio vertinimo. Lauksime tolesnių Europos Komisijos veiksmų.
Simonas Šatūnas

„Suprantame, kad ES sprendimų priėmimas – tai nuolatinė kompromisų paieška, vardan stipresnės ES. Tačiau negalime pritarti priemonėms, kurių įvedimo poveikis nėra tinkamai įvertintas, nėra galutinai žinomas. Reguliarus privalomas vilkiko grąžinimas arba didins taršą, arba/ir apribos ES vidaus rinkos funkcionavimą. Todėl džiaugiamės, kad naujoji Europos Komisija pripažino, kad tai gali būti problema ir ketina imtis poveikio vertinimo. Lauksime tolesnių Europos Komisijos veiksmų ir tikimės kad tai bus padaryta dar iki šio susitarimo įsigaliojimo“, – komentavo Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotojas, COREPER I ambasadorius Simonas Šatūnas.

4-ios nuostatos, kurios netinka

Lietuvai didžiausią nerimą dėl Mobilumo paketo kelia keturios ten įtvirtintos nuostatos.
Visų pirma, Komisijai užkliuvęs vilkiko grįžimas į gimtąją šalį – pagal pirminį variantą kas 4 savaites vilkikas turi grįžti į įmonės įsikūrimo šalį išsikrauti-pasikrauti. Tiesa, derybų metu sutarta, kad vilkikai turės grįžti kas 8 savaites.

Be to, Lietuva prieštaravo nuostatai, kad turi būti užtikrintas poilsis ne kabinoje po daugiau nei 45 valandų darbo. Pasak Lietuvos atstovų, draudimas atlikti kassavaitinį poilsį transporto priemonėje būtų sunkiai įgyvendinamas dėl tinkamos infrastruktūros trūkumo. Esą ir Europos Komisijos studija liudija, kad ES kiekvieną dieną dirbantiems 400 tūkst. vairuotojų šiandien yra vos 7 tūkst. tinkamų parkavimo vietų, jau nekalbant apie apgyvendinimui tinkamas motelius ar viešbučius.

Taip pat Lietuvos netenkina komandiravimo modelis, kuris tarptautinėms transporto operacijoms ir kabotažui reikštų didesnę administracinę naštą, kadangi vežėjai būtų priversti taikyti visų ES valstybių narių, kuriose teikia paslaugas, administracinius reikalavimus, taip pat išmanyti tų šalių darbo apmokėjimo ir teisines sistemas.

Ketvirtasis skaudulys – kabotažas (transporto operacijos kitoje ES valstybėje po tarpvalstybinio krovinių pristatymo), pagal kurį kabotažui skirto laiko vienoje šalyje sumažinimas iki 3 dienų ir 60 val. „atvėsimo laikotarpis“ apriboja galimybes teikti šias paslaugas.

Lenkijos užsakymu atliktoje studijoje Mobilumo paketas. Įtaka Europos kelių transporto sistemai“ teigiama, kad viso Mobilumo paketas ES dirbantiems vežėjams gali kainuoti papildomus 2-2,5 mlrd. eurų per metus, neįskaičiavus pereinamojo laikotarpio kaštų. „Linava“ sako, kad tikėtina, jog krovinių vežimo sektoriaus, kuris sudaro 10-12 proc. šalies BVP, patiriami iššūkiai Lietuvos ekonomikai galėtų lemti mažiausiai 1,6 proc. BVP praradimus. Su didžiausiais iššūkiais susidurs smulkieji ir vidutiniai vežėjai. Teigiama, kad jau daugiau nei 60 transporto įmonių jau perregistravo savo veiklą iš Lietuvos į kitas ES šalis.