Lietuva ir kai kurios kitos Vidurio bei Rytų Europos valstybės šiai nuostatai nepritaria, nes tai apsunkintų jų vežėjų veiklą, tačiau sprendimas gali būti priimtas Vakarų Europos šalių balsais.

Po penktadienio balsavimo ambasadorių komitete, teisės akto svarstymas kitų metų pradžioje persikels į Europos Parlamentą.

Europos Parlamentas ir ES pirmininkaujanti Suomija praeitą savaitę preliminariai sutarė vadinamuoju Mobilumo paketu įpareigoti vežėjus sudaryti tokius grafikus, kad vilkikai turėtų grįžti mažiausiai kas aštuonias savaites.

Lietuvos ir kitų kritiškai nusiteikusių šalių atstovai bando įrodyti, kad vilkikų grąžinimas didins taršą keliuose ir nedera su Europos ambicijomis stabdyti klimato kaitą.

ES institucijos taip pat numato sugriežtinti taisykles kabotažo operacijoms, kai krovinių vežimą teikia vežėjas, įsisteigęs kitoje valstybėje narėje – kaip ir anksčiau, numatoma leisti tris operacijas per septynias dienas, bet įtvirtinamas privalomas keturių dienų pertraukos (cooling off) laikotarpis, rodo BNS gautas susitarimo tekstas.

Lietuvos verslininkai ir Vyriausybės atstovai sako, kad griežtesnėmis taisyklėmis vežėjams Vakarų europiečiai siekia juos išstumti iš rinkos.

Vežėjų asociacija „Linava“ teigia, kad dėl Mobilumo paketo Lietuvos transporto sektorius patirs didžiulius praradimus, kurie labiausiai paveiks smulkias įmones, be darbo gali likti beveik 35 tūkst. sektoriuje dirbančių asmenų.

Griežtesniems reikalavimams taip pat priešinasi Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos vyriausybės.

Vakarų europiečiai teigia, kad griežtesnės taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį. Tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija teigia, kad Rytų europiečiai nesąžiningai konkuruoja pigia darbo jėga, ir vadina tai „socialiniu dempingu“.

Lietuvos Vyriausybės poziciją kritikuojanti europarlamentarė Aušra Maldeikienė teigia, kad Mobilumo paketo įvesti apribojimai vežėjams ilgalaikėje perspektyvoje būtų naudingi Lietuvos ekonomikai.

„Lietuvoje šis sektorius yra labai agresyvus. Jis auga visų pirma išnaudojimu ir importuodamas nekvalifikuotą darbo jėgą. Žemų technologijų sektorių vyravimas Lietuvoje griauna paskutines galimybes tapti aukštesnių technologijų valstybe su geresnėmis algomis“, – BNS sakė A. Maldeikienė.