Seimui aršiai diskutavus, balsavimo metu buvo nuspręsta sprendimui apmokestinti automobilius kaskart keičiantis jų savininkui pritarti. Už visą įstatymo projektą balsavo 51, prieš 36, susilaikė 9 parlamentarai. Kad įstatymas įsigaliotų, Seimo nariai turės už jį balsuoti dar kartą.
Vadino keistu pokštu
Seimo narė Gintarė Skaistė Seimo posėdyje svarstymo metu kalbėjo apie tai, kad šis mokestis, kuriuo būtų apmokestintos visos automobilių registracijos, yra patys keisčiausias iš visų, kuriuos valdantieji atnešė šiemet.
„Žiūrint į mokesčių priėmimą, atrodo, kad svarbiau yra proceso imitavimas, o ne tikslas“, – sakė ji bei pridūrė, kad panašu, jog registracijos mokesčio įvedimo pagrindiniai tikslai yra du.
Pirmasis, anot jos, kad Europos Komisija (EK) reikalauja įvesti taršos mokesčius, kad paisektume Europos Sąjungos įvestus rezultatus, o kitas – tiesiog daugiau pinigų surinkti į biudžetą.
„Kitur mokestis yra toks, kad kuo daugiau nuvažiuoji, tuo daugiau moki, o dabar viskas būtų, kad kiek kartų nusipirkai mašiną, tiek kartų moki.
Man tai atrodo proceso imitavimas. Šis mokestis neskatins mažinti taršos, pirkti naujesnius automobilius. Vietoj to, kad būtų apmokestinama rida ir taršumo lygis, pasirinktas mažesnio pasipriešinimo būdas, kai mokestis gula tik ant tų žmonių, kurie keis transporto priemones“, – mokesčio įvedimui nepritarė ji.
Anot Seimo narės, kalbant bendrai, žiūrint ir į naują pasiūlymą, kurį įregistravo Agnė Širinskienė, siūlydama mokesčio įsigaliojimą nukelti iki balandžio 1-osios, ji sakė, kad toks mokestis tądien pasirodys kaip paprasčiausias piktas pokštas.
Majauskas: tai nėra taršos mokestis
Apie mokesčio taikymą pasisakė ir Seimo narys Mykolas Majauskas. Jis tikino, kad tai tikrai nėra taršos mokestis.
„Tai – registracijos mokestis. Jis palies visus, išskyrus valstiečius, ūkininkus, nes kaip yra surašytas, jis taikomas tik tokioms motorinėms transporto priemonėms, kurios yra M1 ir N1“, – kalbėjo jis ir pastebėjo, kad į šiuos sektorius nepatenka sunkusis ūkininkų transportas.
„Akivaizdu, kad šis mokestis parengtas gyvulių ūkio teorija, kai jį mokės visi, išskyrus ūkininkus“, – aiškino jis.
M. Majauskas taip pat pridūrė, kad toks mokestis nėra teisingas, nes jį vienodai mokės tiek tie, kurie per metus su automobliu važiuoja triskart, tiek tie, kurie jais naudojasi kasdien.
„Man atrodo, kad turime atsitraukti. Taip pat nuo įstatymo paskelbimo iki įsigaliojimo turi praeiti 6 mėn.“, – pastebėjo jis.
Jam antrino ir Algirdas Sysas. Jis taip pat išskyrė įstatymo nepaliečiamą ūkininkų transportą.
„Noriu visų paklausti: ką priiminėjame – registracijos ar taršos mokestį? Šnekame, šnekame, bet tai įstatymas, kuriuo norima užlopyti biudžeto skylę, kuri yra juodoji.
Palaikau, kad mokestis turėtų Lietuvoje būti, bet jei tai taršos mokestis – tai kodėl tik lengvieji automobiliai ir „mikriukai“ yra apmokestinamos transpoorto priemonės? O kur žemės ūkio padargai? Jie neteršia gamtos?
Jeigu mes kalbam apie registracijos mokestį, tai kodėl išskirti tik M1 ir N1? Manau, kad šis įstatymas tik biudžeto lopymas, o ne noras prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – kalbėjo jis.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kalbėjo, kad Seimo nariams reikėtų pasižiūrėti, ką tiksliai reiškia transporto priemonės N1 ir M1, mat jomis taip pat naudojasi ūkininkai.
Teikė siūlymus
Seimo posėdžio metu Seimo narys Viktoras Rinkevičius siūlė registracijos mokesčių netaikyti istorinėms transporto priemonėms, Seimas balsuodamas pasiūlymui pritarė. Už balsavo 58, prieš 10, susilaikė 33.
Jurgis Razma taip pat siūlė, kad mokestis jo mokėtojui būtų grąžinamas, jeigu motorinė transporto priemonė per tris mėnesius būtų išregistruojama iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro. Seimas tokį pasiūlymą atmetė. Už balsavo 37, prieš 35, susilaikė 25.
Taip pat buvo balsuojama už Antano Bauros pasiūlymą su komiteto redakcija, kur buvo skelbiama, kad pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau nei per 90 dienų nuo pirmosios jos registracijos buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos, mokestis gali būti grąžintas. Balsuodamas Seimas pasiūlymui pritarė. Už balsavo 83, prieš 2, susilaikė 8.
Buvo aptartas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės siūlymas įstatymo įsigaliojimo data laikyti ne 2020-ųjų sausio 1-ąją, o jį nukelti į balandžio 1-ąją, mat tada būtų galima geriau pasiruošti mokesčio administravimui.
Seimo nariai balsuodami tokiam siūlymui pritarė. Už balsavo 54, prieš 9, susilaikė 23.
Seimo narys Arvydas Nekrošius taip pat siūlė, kad Vyriausybė iki 2020-ųjų liepos 1 dienos parengtų Miškų sodinimo programą, paskirtų ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustatytų, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui, kad kasmet būtų pasiekiamas ne mažesnis kaip 1000 ha ploto naujų miškų įveisimas valstybinėje žemėje. Seimas balsuodamas pasiūlymui nepritarė. Už balsavo 46, prieš 15, susilaikė 32.
Aplinkos apsaugos komitetas ir Virginija Vingrienė taip pat siūlė, kad iš šio mokesčio surinktos lėšos būtų pervestos į klimato kaitos specialiąją programą. Seimas pasiūlymui nepritarė. Už balsavo 45, prieš 17, susilaikė 37.
Apmokestintų visas registracijas
Įstatymo projekte siūloma mokestį mokėti visais atvejais, kai būtų keičiamas transporto priemonės valdytojas, o išimtis būtų taikoma tik tada, kai keistųsi transporto priemonės savininko pavadinimas, jeigu jis būtų įmonė, arba fizinio asmens vardas ar pavardė, pavyzdžiui, ištekėjus.
Kaip jau buvo skelbiama anksčiau, mokesčio dydis svyruotų nuo 13,5 iki 540 eurų ir priklausytų nuo anglies dioksido (CO2) emisijos kilometrui dydžio. Visi automobiliai būtų apmokestinami nuo 130 gramų CO2 kilometrui.
Kaip jau skelbė BNS, žemutinė mokesčio taikymo riba – 131-140 gramų CO2 kilometrui dyzeliniams, benzininiams ir dujiniams automobiliams.
Dyzeliams automobiliams mokestis būtų nuo 30 iki 540 eurų, benzininiams – nuo 15 iki 270 eurų, dujiniams – nuo 13,5 iki 243 eurų. Už taršiausius dyzelinius automobilius, kurių CO2 emisija viršija 301 gramą kilometrui, reikėtų mokėti 540 eurų, už benzinu ir dujomis varomus automobilius – atitinkamai 270 ir 243 eurus. Už mažiausiai taršius dyzelinius automobilius tektų mokėti 30 eurų, benzininius – 15 eurų, dujinius – 13,5 euro.
DELFI primena, kad Seimas spalio pabaigoje nepritarė panašiam Vyriausybės teiktam taršių automobilių mokesčio įstatymui, kuriuo irgi siūlyta mokestį, iš kurio į biudžetą kitąmet planuota surinkti 29 mln. eurų, mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį.
Tada keli „valstiečiai“ pasiūlė mokestį taikyti tik pirmą kartą registruojant automobile, tačiau valdžia vėliau vėl persigalvojo.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika anksčiau yra sakęs, kad vis tik bus grįžtama prie ministerijos anksčiau pasiūlyto mokesčio modelio, kuriam Seimas nepritarė.
