„Mūsų darbas yra atlikti veiklą kuo geriau ir efektyviau. Valdyti įmonę teisingai.

Beje, elektrifikavimas netgi ne didžiausias projektas, dar yra „Rail Baltica“, kuris Lietuvos apimtyje yra 2,5 mlrd. eurų. Kalbame apie infrastruktūros atnaujinimą, kuris kainuoja šimtus milijonų. Įmonė uždirba daugiau nei 50 mln. eurų per metus – manau sėkminga“, – pirmadienį laidoje DELFI 11 sakė jis.

0,5 mlrd. eurų naudos

Geležinkelio ruožo Kaišiadorys–Klaipėda ir Vilniaus ruožo elektrifikavimo projekto vertė – 360 mln. eurų, iš kurių 200 mln. eurų – Europos Sąjungos lėšos.

M. Bartuška sakė, kad elektrifikacija – vienas strateginių projektų ne tik „Lietuvos geležinkeliams“, bet visai Lietuvai.

„Tai labai svarbu konkurencijai, nes tai leis efektyviai vežti krovinius nuo Baltarusijos sienos į Klaipėdą.

Vien tik ekonominė šio projekto nauda yra apie 0,5 mlrd. eurų. Tačiau šis projektas labai svarbus iš ekologinės pusės. Lietuva transporte turi iššūkių su tarša, o šis projektas labai prisidės prie taršos mažinimo“, – pasakojo jis.

Geležinkelių vadovas patikslino, kad 0,5 mlrd. eurų nauda būtų per infrastruktūros gyvavimo laikotarpį, apie 40 metų.

„Projektas leis iš dyzelio traukos pereiti prie elektrinių lokomotyvų. Turime galutinius rezultatus – paskelbėme pirkimo laimėtoją – už 360 mln. eurų.

Lyginant su Europos vidurkiu, tai yra apie 20 proc. mažesnės kainos. Mes galvojame, kad projektas vykdomas sėkmingai, gali būti įgyvendintas laiku. Siekiame pasirašyti sutartį“, – dėstė M. Bartuška.

Kaip veikia

M. Bartuška paaiškino, kad keleiviai, vykę iš Vilniaus į Kauną, žino, kad šalia yra pastatyta infrastruktūra, nutiesti laidai, kuomet pantografais lokomotyvai pasikelia prie laido ir važiuoja naudodami elektrą.

„Ruože nuo Vilniaus iki Klaipėdos bus pastatyta elektrifikuota linija, stulpai, patiesti elektros laidai. Kuomet turėsime lokomotyvus su pantografais, traukiniai galės būti elektra varomi nuo Vilniaus iki Klaipėdos.

Europoje tai paplitusi technologija, 60 proc. tinklo yra elektrifikuota. Deja, Lietuvoje ir visame Baltijos regione turime labai didelį atsilikimą. Tik 7 proc. mūsų tinklo yra elektrifikuota.

2017 metais priėmėme strateginį sprendimą eiti šia kryptimi – tiek dėl ekologijos, tiek dėl ekonomikos“, – pasakojo jis.

Mantas Bartuška

Deginame dyzeliną

M. Bartuška sutiko, kad 360 mln. eurų – reikšminga suma.

„Tačiau Europoje vyksta dar didesni projektai. Tam tikros rangovų įmonės net nelabai buvo suinteresuotos ateiti, nes yra projektų ir už 1 mlrd. eurų – Vokietijoje, Lenkijoje.

Mūsų tikslas iki 2023 metų pabaigos pastatyti infrastruktūrą. Turėsime labai reikšmingą žingsnį į priekį“, – teigė jis.

Pašnekovas pasakojo, kad šiai dienai Lietuva per metus sunaudoja apie 50 tūkst. tonų dyzelio pervežant krovinius.

„T.y. apie 60 mln. eurų išleidžiame dyzelio pirkimui. Pervedus visą tinklą elektrai, būtų galima pakeisti švaria technologija, kuomet neteršiama aplinka. Europos Sąjunga labai skatina ir palaiko tokias iniciatyvas, todėl skiriama parama“, – aiškino jis.

M. Bartuška nurodė, kad tikisi artimiausiu metu pabaigti procedūras, viena kurių yra Susisiekimo ministerijos pritarimas.

„Jei viskas vyks sklandžiai, tikiu, kad iki metų pabaigos galima sutartį pasirašyti“, – sakė jis.

Dirbs ir lietuviai

Viešojo pirkimo laimėtojas yra Ispanijos įmonių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas, tačiau M. Bartuška teigė, kad darbo projekte turės ir lietuviai.

„Ispanai tikrai nedarys visko patys. Jie samdys partnerius Lietuvoje. Paprastai taip ir vyksta.

Be to, technologijos bus atvežtos – elektrinės pastotės ir t.t. Jos bet kuriuo atveju būtų perkamos iš šalies“, – sakė jis.

„Tokio tipo projektų patirtis Lietuvoje yra labai ribota. Europoje jų daug, ten daug kompetencijų. Be to, kartais matome, kad Lietuvos rangovai, pavyzdžiui, Kauno „Rail Baltica“ projekte, griebiasi daryti, tačiau ne visada sėkmingai atlieka. Yra rizika, kad projektai nebūtų suvaldyti tinkamai.

Viso projekto apjungimas į vieną duoda ekonominę naudą, nes traukinys negali pusę kelio nuvažiuoti. Mes naudą gauname tik tada, kai nuo Vilniaus iki Klaipėdos nuvažiuojame. Tiltą irgi galima iš trijų dalių statyti, bet jei viena nepastatyta, tai nepervažiuosi per upę“, – lygino pašnekovas.

Geležinkelių vadovas sakė, kad įmonė pasiruošusi atsakyti į visus klausimus.

„Jei akcininkai ar Seimo nariai turi klausimų, mes visada pasiruošę į juos atsakyti. Ministerija atlieka auditą. Yra preliminarūs rezultatai, kuriuos komentuojame. Tikiu, kad visiems klausimams turėsime atsakymus. Kuomet bus atsakymai, visiems bus viskas aišku“, – sakė M. Bartuška.