„Mūsų ketinimas labai yra paprastas, mes norime užversti tą puslapį, norime, kad tie keliai būtų (...) sutvarkyti pagal reikalavimus (...), ir judame toliau. Mes tikrai matome, kad tas pats auditas davė teigiamų postūmių, yra konstruktyvus bendravimas su rangovais, aiškiai nusistatant taisykles, ir tikimės, kad nebereiks tokių auditų ateity“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė LAKD vadovas Vitalijus Andrejevas.
Pasak jo, iš 18 atvejų dėl 8 ruožų Kelių direkcija pretenzijų rangovams nebeturi, o „dar 10 yra su klaustuku“, su kuriais dar tikslinami veiksmai.
„Tad bendras (asfalto. – ELTA) )tonų skaičius (defektams ištaisyti. – ELTA) didės, tikrai nemažės pagal šituos duomenis, ką mes turime“, – sakė V. Andrejevas.
Pranešime skelbta, kad pastebima tendencija, jog rangovai sutinka bendradarbiauti tuose ruožuose, kuriuose ištaisyti aptiktus defektus kainuoja pigiau ar reikia mažiau kitų išteklių. Dėl ilgesnių ruožų, kuriuose reikalaujama užsakyti papildomus tyrimus, kad būtų nustatytas pažeidimų mastas visame ruože ar prašoma pakloti naują asfalto sluoksnį visame ruože, vyksta diskusijos ir yra vilkinamas laikas. Preliminariais skaičiavimais, šiems defektams ištaisyti reiktų pakloti apie 20 tūkstančių tonų asfalto.
Pasak V. Andrejevo, kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai, rangovai supažindinami su audito išvadomis, siūlomi būdai, kaip būtų galima spręsti vieną ar kitą atvejį. Deja, tik dėl aštuonių ruožų Kelių direkcija pretenzijų rangovams nebeturi. Daugeliu atvejų Kelių direkcija savo lėšomis jau užsakė arba turės užsakyti papildomus tyrimus pažeidimų mastui nustatyti. Taip pat, jei nepavyks susitarti su rangovais dėl pažeidimų ištaisymo, Kelių direkcija turės įsigyti ir rangos darbus.
2018 m. Susisiekimo ministerijos iniciatyva buvo atliktas šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas. Audito metu buvo tikrinti keliai, statyti bei rekonstruoti 2008-2017 metais.
