Nuo Seimo 11.00 val., grojant gedulingai muzikai, pajudėjo vilkikų, apkabintų laidotuvių vainikais, eilė.
LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, vairuotojams yra gėda dėl to, kad darbdavių atstovai reikalauja bloginti darbuotojų sąlygas.
„Gėda mums. Gėda dėl to, kad darbdaviai sugalvoja akciją ir reikalauja mažesnių socialinių garantijų darbuotojams, kurie realiai jiems dirba. Tai yra beprecedentis įvykis, pirmą kartą Lietuvos istorijoje, kai protesto akcijos yra rengiamos, kad būtų pablogintos sąlygos darbuotojams. Mes šiandien sakome, kad negalime pritarti tokiems veiksmams, ir kategoriškai sakome, kad mes esame prieš“, – protesto metu žurnalistams sakė I. Ruginienė.
Kartu LPSK vadovė informavo, kad vairuotojai, šiuo metu dirbantys kelyje, protestą palaiko 45 minutėms tiesiog sustodami šalikelėse.
„Taip norima parodyti, kad jie yra už socialines garantijas, didesnį atlyginimą, ir jie pasirengę už tai kovoti. Darbdaviams reikėtų energiją dėti ne tokioms akcijoms, o sėsti prie derybų stalo ir pradėti kalbėtis, kaip pagerinti darbo sąlygas kiekvienam dirbančiajam“, – pridūrė I. Ruginienė.
Jai antrino ir Profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas.
„Kada šiuo metu sunkiomis sąlygomis yra išsikovotas didesnis koeficientas – 1, 65, ir Lietuvos bankas yra paskaičiavęs, kad darbuotojams įmonės gali mokėti 2,5 proc. koeficiento ir tai nebūtų jiems nuostolinga, matome unikalų dalyką, kada darbdaviai akivaizdžiai, nusamdę tuos pačius darbuotojus, važiuoja ir vaidina, kad jie negali mokėti ir kad jie žlugs. (...) Tai akivaizdus pasityčiojimas iš žmonių“, – Eltai vairuotojų pasipiktinimą paaiškino A. Cuzanauskas.
Jis patikino, kad darbdavių – vežėjų pelningumas yra apie 6,5 mlrd. eurų, tad reikalavimas bloginti darbuotojams sąlygas yra, pasak A. Cuzanausko, tiesiog užgožiantis viską.
Vairuotojai skundžiasi ir blogomis darbo sąlygomis
Kartu profsąjungų aljanso vadovas įvardijo ir kitas problemas – sunkias tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygas.
„Vairuotojai stovi su kroviniais nesaugomose aikštelėse – yra aikštelių, kurių vadybininkai juos tiesiog nuvaro. Yra aikštelių, kuriose nėra nei geriamo vandens, nei sanitarinių sąlygų, nieko. Darbuotojai negali laiku grįžti namo, nes manipuliuojama ir darbuotojai negauna komandiruotės įsakymų: tu tiksliai nežinai, kada turėsi grįžti. Yra pilna skambučių, kai darbuotojai sako, jog tris keturis mėnesius darbdavys neleidžia grįžti namo“, – kalbėjo A. Cuzanauskas.
Taip pat, jo teigimu, darbdaviai klastoja dokumentus ir vairuotojams moka grynaisiais pinigais.
„Padaugėjo labai darbo ginčų komisijos posėdžių. Įmonės nesibodi nešti padirbtus dokumentus – yra parašoma, kad darbuotojai gauna grynais po 3, po 4, po 12 tūkst. eurų. Darbuotojui yra išmokama grynais. Klausimas: ar jie yra inkasatoriai, ar jie yra tolimųjų reisų vairuotojai“, – teigė profsąjungų aljanso vadovas.
Kartu A. Cuzanauskas informavo, kad vairuotojai buvo priversti pasiimti nemokamų atostogų beveik metams, kurių metu darbuotojai prarado skaičiuojamą darbo stažą, neturėjo socialinių garantijų bei nebuvo apdrausti.
„Kada matai, kaip atnaujinamas parkas, koks yra pelningumas, tai demonstratyviai dabar rodyti, nusamdžius, kaip vairuotojai kalbėjo – trečiųjų šalių piliečius ir spausti Vyriausybę, ar Seimui daryti spaudimą ir sakyti, kad mes to negalime pakelti, tai yra akivaizdus įžūlumas“, – pridūrė jis.
Vairuotojai ir juos palaikantieji į piketą atvyko užsirišę baltą juostą arba bintą, taip parodydami, kad tolimųjų reisų vairuotojai priversti dirbti net su skaudančiomis ar sulaužytomis rankomis, nes negauna normalios ligos išmokos.
Akcijos metu krovininių automobilių vilkstinė, lydima policijos ekipažų, nedideliu greičiu suka ratus po Vilniaus centrą. Automobilių vilkstinė juda Gedimino prospektu pro Seimą, ministerijas ir Vyriausybę, taip pat važiuoja A. Goštauto gatve. Sunkiasvorės transporto priemonės yra paruoštos inscenizuojant Lietuvos transporto sektoriaus laidotuves.
ELTA primena, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai buvo susitikę su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, kuriam įteikė deklaraciją, pasirašytą 279 šalyje veikiančių logistikos įmonių vadovų.
Jų teigimu, Vyriausybės nutarimas, numatantis nuo 1,3 iki 1,65 didinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant minimalų darbo užmokesčio dydį, buvo priimtas skubos tvarka, remiantis neįvardytais motyvais.
