Išimtis, leidžianti netaikyti europinių reikalavimų, baigia galioti šiemet. Pritarus Vyriausybei, įstatymo pakeitimus dar turės patvirtinti Seimas.

Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika trečiadienį taip pat pasiūlė Vyriausybei pritarti Geležinkelių paslaugų pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims plano projektui.

Pasak jo, planas numato konkrečias priemones, kurios turi būti įgyvendintos dabar ir ateityje, nustato terminus ir preliminarų lėšų poreikį.

„Priemonės yra koncentruotos į keleivių informavimą įsigyjant paslaugą arba bilietą, prieinamumą arba prieigą keliauti traukiniu, tai yra, maršrutai be kliūčių patekti į peroną arba traukinį, taip pat orientuotos į pagalbą stotyse, traukiniuose. Bandome įvesti sisteminį požiūrį į problemą ir jos sprendimą“, – posėdyje sakė G. Mažeika.

Nepratęsus traukinių ir peronų pritaikymo neįgaliesiems termino, „Lietuvos geležinkelių“ skaičiavimais, tektų skubiai įsigyti 32 traukinius su vagonais, o tai įmonei kainuotų apie 449 mln. eurų. Taip pat didelių investicijų reikėtų peronams atnaujinti stotyse ir stotelėse, jų Lietuvoje yra per 100.

Įmonė teigia, kad nepratęsus išimties finansiniai įsipareigojimai taptų nepakeliami.

Susisiekimo ministerija taip pat nurodo, kad finansiškai ir techniškai būtų sudėtinga visose stotyse vienu metu įrengti vietas, kuriose neįgalieji galėtų pranešti apie savo atvykimą ir prireikus sulaukti pagalbos, – tokia įranga yra tik pagrindinėse šalies geležinkelio stotyse.

Vyriausybė pavedė Susisiekimo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei neįgaliųjų organizacijomis aptarti plano vykdymo eigą ir kasmet iki gruodžio 1 dienos (iki 2024 metų) pateikti Vyriausybei informaciją apie priemonių įgyvendinimą.