Įmonė savo amžių matuoja šimtmečiais. Na, gerai, vienu su trupučiu šimtmečio, tačiau „Boeing“ jau veikia ilgiau, nei gyvena vidutinis žmogus. Įkurta praėjus kiek daugiau nei dešimčiai metų po brolių Wrightų pirmojo skrydžio, įmonė iš karto pradėjo veikti aviacijos srityje. Tuo metu jau gana konkurencingoje ir itin romantizuojamoje.
„Boeing“ istorija
Įmonės įkūrėjas, jaunasis Williamas Boeingas, tuo metu jau turintis inžinieriaus laipsnį, buvo gerai apsirūpinęs. Jo turtingas verslininkas tėvas galėjo leisti sūnui kurti verslus.
Pats Williamas nebuvo tipinis turtingo tėčio sūnelis. Sulaukęs maždaug dvidešimties, jis jau valdė sėkmingą medienos verslą, jo pelnu finansavo kitus savo pomėgius, pavyzdžiui, jachtas ir ekspedicijas į Aliaską. Be to, prieš įkurdamas „Boeing“, jaunuolis jau buvo pramokęs skraidyti ir net turėjo savo nedidelį lėktuvą. Tad entuziazmas aviacijai bei nuotykiams buvo Williamo Boeingo kraujyje.
Pirmieji lėktuvai iš „Aero Products Company“ (1916 m. taip vadinosi „Boeing“) dirbtuvių išskrido jau pirmaisiais įmonės veiklos metais. Tai buvo sėkmingi ir geri modeliai, kurių esminė paskirtis buvo patobulinti tuometinius rinkoje esančius lėktuvus.
Pirmojo pasaulinio karo metu įmonė buvo pervadinta įkūrėjo vardu ir tiekė lėktuvus JAV kariuomenei. Ir nors iš pradžių tai lėmė spartų augimą, pasibaigus karui, kai JAV kariuomenė nebenaudojamus lėktuvus pradėjo pardavinėti rinkoje, „Boeing“ pardavimai ir gamybos mastai krito drastiškai.
Šis žingsnis ir plėtra pašto rinkoje padėjo ketvirtajame dešimtmetyje „Boeing“ įžengti į tuo metu besikuriančią keleivinių lėktuvų rinką. Tai, galima sakyti, buvo dabartinės įmonės pradžia. Įdomu, kad jau 1933 m. „Boeing“ gabeno apie pusę visų JAV oru keliaujančių asmenų. Kad ir kaip būtų, dėl reguliacinių priežasčių ir įmonės dydžio „Boeing“ 1934 m. buvo išskaidyta į 3 skirtingas įmones, o Williamas savo dalį įmonėje pardavė ir išėjo į pensiją.
Viena iš trijų įmonių taip ir liko pasivadinusi „Boeing“ ir toliau sėkmingai gamino įvairius lėktuvus. Kokybiška produkcija bei didelės investicijos į mokslą ir tyrimus (angl. research and development; R&D) leido įmonei per daug metų užsitikrinti lyderės pozicijas. Kurias teko apleisti pasibaigus Antrajam pasauliniam karui (taip jau būna, kai glaudžiai dirbi su valstybe).
Bet po Antrojo pasaulinio karo atėjo Šaltasis karas. Jis paskatino kosmoso lenktynes. Tad „Boeing“ išnaudojo ir šią galimybę. Įmonė jau kurį laiką gamino ne tik lėktuvus, tačiau dirbo ir su raketų technologija. Kadangi raketos reikalingos norint pakilti į kosmosą, įmonė vėl ėmė aktyviai bendradarbiauti su JAV valdžia, NASA. Tad „Boeing“ dar kartą iš esmės išgelbėjo valstybiniai kontraktai.
Tiesa, aštuntajame dešimtmetyje iš esmės dėl naftos krizės, kai žaliavos kaina šovė į viršų, įmonė vėl susidūrė su didelėmis finansinėmis problemomis ir vos nepatyrė bankroto. Tačiau ją vėl išgelbėjo valstybiniai kontraktai bei kiti įmonės gaminami produktai.
Na, o tada įmonei viskas pradėjo klostytis itin puikiai – karinės pramonės kontraktai, bene pagrindinio konkurento „McDonnell Douglas“ įsigijimas, bendradarbiavimas su NASA ir sėkmingi lėktuvų modeliai įmonę naujo tūkstantmečio pradžioje padarė pačia didžiausia šios industrijos kompanija pasaulyje. Tos pačios priežastys ją tarp dviejų didžiausių pasaulio aviacijos įmonių išlaiko ir pastaruosius 20 metų.
Dabartinės problemos
Žurnale „Investuok“ analizuodami aviacijos sektorių, visuomet pabrėždavome, kad šį pramonė yra labai cikliška ir gali būti negailestinga net didžiausiems lyderiams. Iš tiesų nėra nieko labai stebėtino, kad šiandien ilgus metus oro erdvėje dominavusi įmonė vėl susiduria su rimtomis problemomis.
Šį kartą jos kilo dėl įmonės lėktuvo 737 MAX. Šis lėktuvas yra iš esmės patobulinta senesniojo lėktuvo versija. Aviacijoje įprasta paimti seną lėktuvą ir į jį sumontuoti naujesnę, modernesnę įrangą. Taip elgiasi visi gamintojai. Tik šiuo atveju „Boeing“ padarė tam tikrų fundamentalių klaidų.
Tik senasis 737 buvo gana žemas modelis. Dėl to, prie jo prikabinus naujus variklius, jie iš esmės vilkosi žeme. Todėl „Boeing“ 737 MAX modelyje padarė tam tikrų pakeitimų ir variklius įmontavo kiek aukščiau, nei jie buvo montuojami senesniuose 737. Dėl to pasikeitė lėktuvo aerodinaminės savybės.
Siekiant ištaisyti iš to kylančias stabilumo problemas, buvo pasitelkti elektroniniai sprendimai. Į naujuosius modelius pradėta diegti Maneuvering Characteristics Augmentation System (MCAS). Šios sistemos paskirtis – automatiškai ištaisyti lėktuvo pakilimo kampą (angle of attack), jei jis taptų netinkamas dėl pakeistos sparnų konstrukcijos (kalbant labai supaprastintai).
Viskas gal ir būtų baigęsi gerai, jei „Boeing“ MCAS būtų tinkamai išbandę ir informavę apie naująją sistemą visas avialinijas, paleidę mokymų programą, per kurią pilotai būtų informuoti, kaip ši sistema veikia ir kaip ją išjungti. Tačiau tai nebuvo padaryta ir į 737 MAX sėdo pilotai, mokantys pilotuoti senesnius ar panašius modelius, kurie MCAS neturėjo.
Tai ir lėmė tragedijas 2018 m. spalio 29 d. ir 2019 m. kovo 10 d., kai sudužę du 737 MAX pražudė šimtus keleivių. Pakilimo metu šiuose orlaiviuose įsijungdavo MCAS ir pradėdavo agresyviai taisyti lėktuvo kilimo kampą. Pilotai, apie sistemą nieko nežinoję, savaime suprantama, į nosies taisymus reaguodavo patys. Tai lėmė dar agresyvesnius MCAS įsikišimus. Dėl to lėktuvas prarasdavo kontrolę, greitį ir krisdavo žemyn.
Dėl to šį pavasarį ant žemės liko stovėti iš esmės visi 737 MAX. O „Boeing“ yra kaltinama tiek tuo, kad sukūrė itin nesaugius lėktuvus, tiek tuo, kad tinkamai neinformavo avialinijų ir pilotų apie MCAS. Juo labiau po didžiųjų tragedijų į viešumą pradėjo kilti istorijos, kad jau iki didžiųjų incidentų keli pilotai susidūrė su MCAS ir lėktuvai tuo metu nekrito tik dėl to, kad pilotai žinojo, kaip ją neutralizuoti. Ir nors „Boeing“ buvo informuota apie problemas, įmonė nesiėmė jokių veiksmų, bijodama per didelio visuomenės ir užsakovų pasipiktinimo bei galimų lėktuvų grąžinimų ar sankcijų.
Padėtis šiandien
Lengva suprasti, kad tokie žaidimai ir tiesos slėpimas geruoju niekuomet nesibaigia. Ypač kai dėl didelės korporacijos interesų žūva šimtai žmonių. Beveik visos pasaulio oro erdves ir skrydžius reguliuojančios įmonės sustabdė „Boeing“ skrydžius, o išaiškėjus aukščiau surašytoms detalėms „Boeing“ akcijų kaina nėrė žemyn daugiau nei 20 proc.
Kad ir kaip būtų, kapitalistiniame pasaulyje pinigai yra vienas svarbiausių veiksnių. Dėl ko, nepaisant „Boeing“ itin neetiško elgesio, įmonės akcijų kaina stabilizavosi ir birželio viduryje vykusioje Paryžiaus oro parodoje, kur renkasi visi aviacijos industrijos nariai, įvairių įmonių atstovai kartojo tą patį – labai laukiame, kada „Boeing“ sutvarkys 737 MAX ir jie vėl galės skraidyti.
Jei atkreipsite dėmesį, pastebėsite, kad „RyanAir“, „EasyJet“ bei „NorwegianAir“ visur skraido su vienodo (arba vos kelių skirtingų) modelio lėktuvais. Taip elgiamasi dėl išvardintų priežasčių – pilotus užtenka išmokyti naudotis vienu lėktuvu ir jie gali skristi bet kada bet kur, priežiūra ir palaikymas taip pat sustyguoti aplink vieną modelį. Tai leidžia smarkiai padidinti lėktuvų efektyvumą ir sumažinti susijusias sąnaudas.
Todėl nieko keisto, kad avialinijos nori, jog į padanges grįžtų patys populiariausi ir šiandien vieni efektyviausių lėktuvų, kuriuos gali skraidinti aibė pilotų ir kuriuos visi moka aptarnauti. Verslo požiūriu tai yra natūralu ir suprantama.
Ko tikėtis?
Žurnalo „Investuok“ skaitytojams ir visiems investuotojams, svarbiausias vienas šios istorijos aspektas - kokios įmonės akcijų kainų perspektyvos. Labai tikėtina, kad dabartinė krizė pasibaigs gana tyliai. Jei „Boeing“ sugebės pereiti saugumo testus ir 737 MAX modelį sėkmingai sugrąžins į rinką, jis beveik garantuotai bus priimtas labai teigiamai. Visi supranta, kad po krizės tiek testų perėjęs lėktuvas bus bene saugiausias pasaulyje. Bet tai pasijaus ateityje, kai viskas bus išspręsta.
Trumpuoju periodu laimės „AirBus“, kurio A321 XLR yra šiandienos žvaigždė. Nes jis yra tiesioginis 737 MAX konkurentas, kuris, kitaip nei „Boeing“ kūrinys, neturi dėmėtos istorijos ir gali sėkmingai skraidyti nors ir šiandien. Tad, nors „Boeing“ savo lėktuvų problemas turėtų išspręsti pakankamai greitai, dalis įmonių tikrai norės apsidrausti nuo galimų nesėkmių per testus ir uždelstų 737 MAX prastovų, dėl to užsakinės naujuosius „AirBus“ lėktuvus.
Tačiau ilgainiui viskas priklausys daugiau nuo to, ar „Boeing“ vėl nepadarys ko nors panašaus, ką padarė su MCAS, ir kaip įmonei seksis grąžinti 737 MAX į orą. Tikėtina, kad „Boeing“ finansiniai rezultatai tikrai neblizgės. Tačiau ligšiolinis 737 populiarumas jau yra taip supančiojęs daugumą avialinijų, kad jos tiesiog negali nuo lėktuvo imti ir pabėgti. Dėl to daugelis į „Boeing“ elgesį bus priversti pažiūrėti pro pirštus.
Tad „Boeing“ yra visai įdomi investicija mėgstantiems šiek tiek ekstremalumo gyvenime. Šimtametę įmonę, nors ją „AirBus“ trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu ir pralenks, nuskandinti nėra taip jau paprasta. Todėl dabartinė kainos stagnacija teoriškai gali būti visai nebloga proga nusipirkti seną ir stiprią dividendinę įmonę už sąlygiškai mažą kainą.
Bet tai nėra investavimo patarimas. Jei 737 MAX negalės grįžti į orą, „Boeing“ akcijų kaina nuriedės žemyn daugiau nei po tragedijų ir skandalų. Ir tada jau greičiausiai neatsigaus labai ilgai.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Numerio tema – kur dėti pinigus, kai nėra kur jų dėti? Ką daryti kai viskas brangu, o pinigų visur daug ar bent jau pakankamai? Apie krizę ir recesijas kasdien kalbame jau kelerius metus, bet pasaulio pabaiga nesiruošia ateiti. Bet investuoti vis vien baisoka. Tad ką daryti?
NT rubrikoje: gilinamės į daugiabučių aplinką. Ar žmonės jau pasirengę mokėti už komfortą kieme? Žalius saugius kiemus, vaikų aikšteles, aplinką, panašią į tą, kurią galima rasti nuosavo namo kieme?
Auksas grįžo. Stipriai brango ir pasiekė aukščiausią tašką nuo 2013 metų. Analizuojame kas lėmė šį kilimą ir kas, tikėtina, laukia ateityje.
Požiūryje investuotojas Jurijus Clavas dalinasi savo patirtimi, patarimais, įžvalgomis. Kaip sekasi žingsniuoti finansinės laisvės link plėtojant smulkių NT objektų portfelį, investuojant į P2P paskolas, akcijas ir nuolatinį mokymąsį. Taip pat nagrinėjame kaip sekasi mūsų sekamiems investuotojams – kaip jų rezultatus veikia prekybos karai, naftos problemos – visgi akcijos stiebiasi į naujas aukštumas. Kalbiname ir profesionalų investicijų valdytoją – norvegą Stigą Myrsethą – 20 m. patirtį sukaupęs fondų valdytojas dalinasi savo požiūriu į investavimą, asmenine patirtimi.
Investuotojo dienoraštyje mūsų ekspertų akiratyje “WeWork” burbulas, “Netflix” konkurencija ir nauji Amazon verslai.
Nuomonėse kalbame apie ES ruošiamą atsaką JAV ir Kinijai technologijų srityje, bet ar to pakaks?
Įžvalgose – bandome atsakyti kuo gali baigtis žaidimas neigiamais skaičiais, kuris arba įsuks naujovišką pasaulį, arba sprogdins burbulus ir staigiai mažins pinigų masę. Kalbame ir apie 2021 m. pradėsiančius galioti naujus griežtesnius taršos reikalavimus naujiems automobiliams ir kur tai gali nuvesti.
Ir dar: komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką rugsėjį viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
