Kaip skelbiama Vyriausybės aiškinamajame rašte, dalį keleivinių riedmenų parko sudaro senos konstrukcijos keleiviniai geležinkelių riedmenys, kuriuose informavimo sistema neįrengta, geležinkelio stočių, peronų ir kitų geležinkelių infrastruktūros objektų pritaikymas yra ilgalaikis ir brangus procesas.
Taip pat rašte teigiama, kad dėl Lietuvos socialinių ir demografinių skirtumų geležinkelių stotys ir stotelės skiriasi pagal savo dydį ir keleivių srautus, todėl tiek finansiškai, tiek techniškai sudėtinga visose stotyse ir stotelėse vienu metu rasti ir įrengti vietas, kuriose neįgalūs ir ribotos judėsenos asmenys gali pranešti apie savo atvykimą į geležinkelio stotį ir, prireikus, paprašyti pagalbos.
Dabartinis „Lietuvos geležinkelių“ traukinių pritaikymo neįgaliesiems terminas yra 2019 metų gruodžio 2 diena.
Kaip ELTA jau rašė, Susisiekimo ministerijos teigimu, Lietuvoje sudėtinga pritaikyti peronų ir geležinkelių riedmenų aukštį neįgaliesiems ir ribotos judėsenos asmenims įlipti ir išlipti. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 100 traukinių stočių ir stotelių, daugumos jų infrastruktūrą (peronus) reikia pritaikyti reglamento reikalavimams, o turint ribotus finansinius išteklius, sudėtinga per trumpą laiką visą turimą infrastruktūrą pritaikyti pagal reglamento reikalavimus.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis po spalio 9 dieną vykusio Vyriausybės posėdžio teigė, kad neišgirdo argumentų, kodėl „ Lietuvos geležinkeliai“ prašo atidėti traukinių pritaikymo neįgaliesiems terminą iki 2024 metų, ir kvietė „Lietuvos geležinkelių“ vadovą, „kad jis tiesiog paaiškintų mums ir neįgaliųjų organizacijoms, kodėl tai nebuvo padaryta, kokiais argumentais norima dar 5 metus to nedaryti“.
